Kiekvieną vakarą po ilgų darbų sostinės širdyje vizažistė ir verslininkė Oksana Pikul (41 m.) skuba ten, kur pailsi ne tik kūnas, bet ir siela, – į miško apsuptyje esančius namus.

Nors gamtos žmogumi savęs ji nevadina, dešimtmetis miesto pakraštyje, kur laiką O.Pikul leidžia apsupta žalumos ir paukščių čiulbėjimo, turėjo įtakos – kitaip gyvenimo žinoma moteris neįsivaizduoja.

Nepaisant ramybės ir gryno oro, kiekvienas gyvenantis nuosavame name žino: kartu su savo kiemo privalumais atkeliauja ne vienas papildomas darbas.

10 arų namų valdos priežiūra, vejos pjovimas, o kur dar visi augalėliai, kurių Oksana turi nemažai. Visam tam reikia ir taip mažai turimo laiko, tačiau ji nesiskundžia.

[[ge:lrytas:lrytas:35612081]]

„Kiekvieno augalo priežiūra, jo sodinimas man yra meditacija ir poilsis“, – žurnalui „Stilius“ apie kitokią kasdienybę prasitarė O.Pikul.

Šaltą pavasarį pakeitusi vasara vizažistę itin džiugina. Pagaliau kartu su devynerių metų sūnumi Dominyku ji džiaugsis tuo, kuo rūpinosi visus metus.

[[ge:lrytas:lrytas:38081967]][[ge:lrytas:lrytas:37902898]][[ge:lrytas:lrytas:38000357]]

– Kaip atrodo jūsų sodas? Ką auginate?

– Mėgstu, kai mano aplinkoje vyrauja minimalizmas. Nepatinka savo erdvės apkrauti daugybe gėlių ar kitais augalais. Mėgstu tvarkingai nupjautą lygią pievelę ir kelis įdomesnius, išskirtinius augalus – taip mano kiemas ir atrodo.

Mes su Dominyku turime kelias obelaites, trešnę, palmę, magnoliją, rožių, kurias labai mėgstu. Taip pat esame pasisodinę kivinę aktinidiją, net šilauogių, o iš miško pas mus atkeliavo žemuogės.

– Kam skiriate daugiau dėmesio – dekoratyviniams augalams, o gal tiems, kurių derliumi galima mėgautis?

– Visiems augalams dėmesio skiriame vienodai. Pavyzdžiui, pavasarį nubaltinome obelų ir trešnių kamienus, augalus tręšėme.

Taip pat skarifikuojame, pjauname žolę, kasmet palyginame tujas – visi augalai yra prižiūrimi ir tausojami.

Kas dvi savaites specialiomis trąšomis liejame palmę, o žiemą ją apvelkame, kad nesušaltų. Kiekvieną augalą prižiūrime taip, kaip jis to reikalauja.

Kaip prižiūrėti kai kuriuos augalus, man rekomendavo sodininkai, taip pat išmokė mama, o buvo ir tokių, apie kuriuos teko pasidomėti pačiai. Visko išmokau natūraliai, po truputį rinkdama informaciją.

[[ge:lrytas:lrytas:38157538]]

– Ar pasitaiko nesėkmių? Gal vienas ar kitas augaliukas tiesiog neprigyja?

– Nesėkmės – natūrali proceso dalis. Turime labai įdomią tradiciją: kasmet Kalėdų laikotarpiu įsigyjame gyvą eglę. Po švenčių tinkamu metu ją pasodiname prie namų esančiame miškelyje. Prigijo ne visos žaliaskarės – tai šiokia tokia nesėkmė.

Tiesa, specialistai sako, kad jos labai lepios, juolab žiemos laikotarpis, šaltas pavasaris joms gali netikti, nepavyksta tinkamai jų prižiūrėti.

Vieną eglaitę pasodinome ir šiais metais. Ją gavau dovanų – vyko akcija „Išsaugokime miškus“. Augalą prižiūrėjome, laistėme ir išsaugojome iki šiltesnio pavasario, jis išleido naujas šakeles – ši istorija sėkminga.

[[ge:lrytas:lrytas:38157530]]

– Augalus prižiūrite kartu su sūnumi Dominyku. Gal tai ugdo atsakomybės jausmą?

– Nuo mažens Dominykas auga gamtos apsuptyje, todėl dalyvauja visuose šiuose reikaluose – tai žolės pjovimas, jos surinkimas, augalų priežiūra, savo obuoliuko nusiskynimas nuo medelio. Būtent obelaitės ir trešnės buvo pasodintos, kai jo laukiausi.

Jis mėgaujasi gamta, jam patinka leisti laiką savame kieme. Nuo mažens jis matė, ką ta priežiūra reiškia.

Dominykas žino kiekvieno augalo istoriją – tai įdomi tema, savo reikšmę turi kiekvienas medelis. Pavyzdžiui, ąžuolas jam yra padovanotas, kai buvo vos metukų, krikštynų proga. Dabar Dominyką ir ąžuolą vis matuojame, žiūrime, kas greičiau auga.

O štai šilauogių Dominykui pasodino močiutė – kad jis gautų vitaminų. Trešnė – nes laukdamasi dėžėmis jas valgiau, tai man buvo pačios skaniausios uogos. Įdomu tai, kad būtent jų Dominykas nemėgsta.

Tačiau jam labai skanus obuolių kompotas – namuose užauginti vaisiai yra milijoną kartų skanesni nei tie, kuriuos randame parduotuvių lentynose.

– O jūs ar turite mėgstamiausią augalą savo sode?

– Negalėčiau išskirti nė vieno, visi jie brangūs. Kiekvieną pavasarį smagu žiūrėti, kai jie pradeda žaliuoti, žydėti ir džiuginti sielą.

[[ge:lrytas:lrytas:38157532]]

Lygiai taip pat dėl rožių, kurios tik įsibėgėjus vasarai pradeda skleisti gražiausius žiedus, – mėgaujuosi visais augalais. Dievinu magnolijas, rūpinuosi pirmaisiais jų žiedais, kad šaltukas nenukąstų. Kasmet krūmas didėja – jis tarsi didelis baltas debesis. Nuostabus grožis.

Praėjusiais metais su Dominyku pasodinome putiną ir pavasarį bėgome žiūrėti, ar po žiemos jis liko gyvas, ar mus džiugins. Taip – antroje vasaros pusėje jau mėgausimės jo grožiu.

Tikriausiai pats gražiausias laikas būnant namuose ir prižiūrint ūkį yra pavasaris, vasara. Karštojo sezono pabaiga jau liūdnoka. Suprantu, kad tuoj pat atkeliaus ruduo, keisis gamtos grožis. Šiltuoju sezonu norisi prižiūrėti, būti, mėgautis ir leisti laiką savo kieme.

– Ar sodininkystė jums padeda atsipalaiduoti, nurimti? Galbūt tai tarsi jūsų meditacija?

– Tai tikras poilsis nuo miesto triukšmo, darbų, skubėjimo. Gyventi gamtos apsuptyje gerai sveikatai, emocinei, fizinei būklei.

Aišku, kartais papykstu, kad iki darbo – nemenkas atstumas, bet grįžusi čia, į pušų apsuptį, įkvėpusi gryno oro suprantu, kaip čia švaru.

O kur dar vaiko žaidimai kieme, pasivažinėjimai dviračiu, pabėgiojimai po mišką – gera gyventi gamtoje ir čia pailsinti sielą.

Kartais pasitaiko dienų, kai dirbu iš namų, – mėgstu tai daryti saulutėje su kavos puodeliu, mėgaudamasi vėjeliu ir žiūrėdama į savo augalus.

Oksana Pikul atvėrė savo 10 arų namų valdos duris pušyne: į pagalbą stoja ir sūnus