Lenktynininkas Benediktas Vanagas (48 m.)
Atsimenu, vaikystėje darželyje mergaitės užaugusios norėdavo būti gydytojomis, o berniukai – astronautais. Aš tuo metu svajojau vairuoti „BelAZ“.
Tai toks milžiniškas, didžiausias pasaulyje kurjerinis savivartis. Mano svajonė išsipildė. Dabar vairuoju ne tik sportinius bolidus, bet ir organizacijas, kartais – žmonių nuomonę.
Bendraudamas su jaunais žmonėmis sakau: „Svajokite atsakingai, nes svajonės pildosi!“
Dainininkė, žurnalistė Donata Gutauskienė-Laisva (36 m.)
Nuo vaikystės svajojau būti scenoje, dirbti mylimą darbą. Jau 18 metų esu scenoje, dainuoju, 15 metų dirbu televizijoje.
Tiesa, niekas lengvai nepasidaro. Teko įdėti daug pastangų, įrodyti, kad galiu.
Lengva nebuvo, o ir dabar nėra. Svarbiausia svajoti ir siekti savo tikslų, netingėti. Reikia būti geriausia savęs versija. Svajonės tikrai pildosi!
Iliuzionistas Rokas Bernatonis (32 m.)
Mano didžiausia svajonė nuo vaikystės buvo kada nors pasirodyti Las Vegase ir man tai pavyko įgyvendinti net kelis kartus.
Turbūt įsimintiniausias pasirodymas įvyko pernai balandį, nes laimėjau „Penn & Teller: Fool Us“ populiariausios JAV magijos televizijos šou.
Prizas už tai buvo pasirodyti dideliame magijos teatre „Penn & Teller“ su kitais iliuzionistais.
Pasirodžiau daugybei žmonių, tarp kurių buvo mano sužadėtinė ir tėvai. Tai buvo labai įspūdingas momentas, vis prisimenu jį. Esu be galo laimingas, kad patiriu tokių akimirkų.
Modelis Simona Starkutė (39 m.)
Vaikystėje ir paauglystėje dėl tėvų skyrybų, vėliau – dėl mamos mirties man teko vis kraustytis iš vienų namų į kitus, tad mano didžiausia svajonė buvo turėti nuosavus namus, iš kurių nereikės išeiti.
Dirbdama modeliu daug keliavau, šalys vis keitėsi, kartais gyvendavau ir labai prastomis sąlygomis. Tai sustiprino norą turėti savo užuovėją, kur visi daiktai būtų vienoje vietoje, kur viskas priklauso tik tau ir kur yra tas tikrasis namų jaukumas, šiluma ir ramybė.
Būdama 21 metų iš banko pasiėmiau milijoną viršijančią paskolą, o 30-ies jau buvau ją išmokėjusi, tad tokių metų jau turėjau ne vienus, o dvejus nuosavus namus.
Kai sumokėjau paskutinę įmoką, save apdovanojau pusės metų atostogomis nuo darbo, nusipirkau naują automobilį iš salono, nemažai gražių daiktų, kurių visada norėjau, bet vis taupydavau pinigus paskolai grąžinti.
Iki šiol gyvenu tuose pačiuose namuose ir kiekvieną kartą grįždama į juos jaučiu begalinį dėkingumą Dievui, kad išpildė mano svajonę.