Dėl Sophie Lacoste-Dournel (48 m.) konflikto su tėvu jos šeima prarado pasaulyje žinomo mados ženklo „Lacoste“ valdymą. Buvusi aktorė dabar vadovauja žiemos sporto prekių ženklui „Fusalp“.

Sophie dėmesys sutelktas į kiekvieną žodį, kurį ji taria net pernelyg aiškiai. Nugara tiesi, šypsena santūri. Iš Sophie manierų galima spręsti, kad ji – aktorė. Net ir tuomet, kai ji kalba apie rinkodarą, pardavimus.

S.Lacoste dažnai lankosi teatre, nes sako, kad spektakliai padeda suvokti savo ir kitų jausmus. Ji mielai pasakoja apie ankstesnį savo gyvenimą, kai išeidavo į nedidelę sceną Pietų Prancūzijoje, mados bendrovę „Fusalp“, kuriai dabar vadovauja.

Tik kalbant viena tema jos žodžių srautas nutrūksta. Tuomet Sophie atsakymai trumpi – „oui“ (taip) arba „non“ (ne).

[[ge:lrytas:lrytas:38246493]]

Ją pritildo klausimas apie nutrūkusius santykius su tėvu. S.Lacoste kilusi iš garsios prancūzų šeimos, kuri kadaise įkūrė mados prekės ženklą su siuvinėtu žaliu krokodilu.

Prieš dvylika metų įsiplieskė ginčas, dėl kurio šeima prarado savo garsios bendrovės kontrolę. Iki tol Lacoste pavardė ir bendrovė buvo viena nedaloma visuma. Bet dėl konflikto šeimos keliai išsiskyrė.

[[ge:lrytas:lrytas:39547341]][[ge:lrytas:lrytas:39547346]][[ge:lrytas:lrytas:39578381]]

Striukės, megztiniai aukštu kaklu ir slidinėjimo kelnės – „Fusalp“ bendrovės, kurią nusivylusi dėl pašlijusių santykių su šeima įsigijo S.Lacoste.

Brangūs, vintažinio stiliaus, siauro kirpimo žiemos drabužiai – prekės ženklo pagrindas. Šeštajame dešimtmetyje „Fusalp“ sukūrė elastines slidinėjimo kelnes.

Dabar šį prancūzų prekės ženklą S.Lacoste siekia padaryti vėl populiarų ir taip kompensuoti ir savo nuostolius.

„Fusalp“ – mūsų ginčo su „Lacoste“ rezultatas. Turėjau ką nors daryti“, – įsitikinusi S.Lacoste.

Bet ir naująjį veiklos barą gali ištikti nesėkmė: ambicingoji Sophie nori „Fusalp“ padaryti pasaulinio lygio prekės ženklu.

Bendrosios įplaukos už parduotas prekes sudaro apie 60 mln. eurų. S.Lacoste tikslas – kada nors pasiekti pusę milijardo.

Jei tik Sophie galėtų, „Fusalp“ turėtų būti gyvenimo būdo ikona kaip „Lacoste“, bet savotiška ankstesnės šeimos įmonės žiemos versija. Tik kad iki bendrovės su krokodilo logotipu sėkmės dar toli: ši iš savo polo marškinėlių ir sportbačių pardavimo priartėjo prie 3 mlrd. eurų apyvartos.

„Turėjau būti verslininkė, nes tai – šeimos bruožas. Mano senelis, dėdė, tėvas – visi buvo verslininkai“, – sako Sophie.

[[ge:lrytas:lrytas:39643018]]

Jos brolis Philippe’as taip pat priklauso prie „Fusalp“ investuotojų. Atrodo, kad dabar vėl susivienijo viskas – mada, sportas, šeima.

Verslininkų dinastija subyrėjo 2012 m. lapkritį. Tą dieną S.Lacoste sėdėjo vienoje Paryžiaus „Le Bristol“ konferencijų salių ir verkė. Čia sukviestiems žurnalistams ji turėjo pranešti, kad savo tėvui pralaimėjo kovą dėl valdžios bendrovėje.

Bet iki tol buvo surengtas sąmokslas. Tėvas Michelis į „Lacoste“ vadovo postą norėjo pasodinti dukterėčią – ne Sophie. Savo dukters iš pirmosios santuokos verslo gebėjimus jis apibūdino pašaipiai: „Ji neturi kompetencijos vadovauti bendrovei.“

Sophie nesusitaikė su tokiu tėvo vertinimu. Kartu su broliu Philippe’u ir kitais šeimos nariais ji pašalino jį iš „Lacoste“ vadovybės. Tačiau tėvas atkeršijo: pardavė savo akcijas Šveicarijos investuotojų Mausų šeimai – ji gavo daugumą bendrovės akcijų.

Sąmokslininkams nebeliko nieko kita, kaip tik pasiūlyti savo akcijas.

„Pelė (vok. Maus) praryja krokodilą“, – rašė žiniasklaida.

Tai buvo šeimos istorijos pabaiga.

Lacoste’ų šeimos sėkmė prasidėjo ketvirtojo dešimtmečio pradžioje nuo Sophie senelio Rene Lacoste’o (1904–1996) – prancūzų teniso legendos, kuris laimėjo septynis „Grand Slam“ ir du „Davis Cup“ turnyrus.

[[ge:lrytas:lrytas:39547336]]

Tačiau didžiausias R.Lacoste’o pasiekimas – madingi naujo kirpimo polo marškinėliai, kuriuos pristatė 1929-aisiais, o po ketverių metų įkūrė prekės ženklą ir sukūrė jo logotipą.

„Nepakanka laimėti žaidimo, tai reikia daryti stilingai“, – sakydavo jis.

Teniso aikštyne R.Lacoste’as turėjo Le Crocodile (Krokodilas) pravardę, nes, kaip pasakojama, niekada neleido priešininkams jo įveikti. Žalią krokodilą R.Lacoste’as išsiuvinėjo ant marškinių ir sukūrė vieną žinomiausių pasaulio prekių ženklų.

„Mano santykiai su seneliu buvo labai artimi. Jis perdavė man kovinę dvasią“, – sako Sophie.

Dar būdamas gyvas senelis pritarė anūkės norui iš pradžių tapti aktore. Po mokslų Paryžiaus ir Oksfordo gimnazijose Sophie studijavo vadybą.

Bet po to lankė aktorinio meistriškumo mokyklą ir tapo Marselio teatro trupės nare. S.Lacoste vaidino vokiečių dramaturgo Georgo Buchnerio pjesėje „Dantono mirtis“ („Danton’s Death“).

Vienoje populiaraus šiuolaikinio prancūzų dramaturgo Jeano Luco Lagarce’o pjesių Sophie įsikūnijo užguitą kambarinę. Tuo pat metu ji priklausė „Lacoste“ bendrovės valdytojų tarybai.

Ji ir dabar kartais iki septynių kartų per savaitę lankosi teatre, bet į sceną nebeišeina: „Jaučiau, kad mano vaidyba daro per mažą poveikį.“

[[ge:lrytas:lrytas:39547333]]

Dar iki katastrofiškų pasekmių turėjusio konflikto su tėvu S.Lacoste atsisakė aktorystės. Ji siekė visiškai įsitraukti į šeimos bendrovės veiklą.

Klastingas „Lacoste“ pardavimas nuslopino jos ambicijas, tačiau savo sąskaitoje Sophie turėjo daug pinigų. Krokodilu pažymėto prekės ženklo 28 proc. akcijų, kurias jos šeimos atšaka perdavė Mausų šeimai, buvo įvertintos maždaug 350 mln. eurų.

„Tad poilsis Bahamose nebuvo išeitis“, – teigia S.Lacoste.

Ji ir jos brolis Philippe’as ieškojo verslo ir rado „negaluojantį“ tradicinį prekės ženklą „Fusalp“. Kalnų slidinėjimo legenda prancūzas Jeanas Claude’as Killy (81 m.) vilkėdamas „Fusalp“ aprangą triskart laimėjo olimpinį auksą. Bet tai įvyko beveik prieš 60 metų.

Dabar, praėjus dešimtmečiui, kai S.Lacoste perėmė „Fusalp“, prekės ženklas vis dar yra mažytis didžiulio mados verslo žaidėjas.

Oficiali bendrovės būstinė Ansi (Annecy) mieste Prancūzijos Alpėse neišsiskiria puošnumu.

Tai gofruotos skardos angaras, kuriame sutelkta gaminių logistika. Ir „Fusalp“ Paryžiaus filialas, iš kurio S.Lacoste vadovauja bendrovei, atitinka jos statusą mados pasaulyje.

Į akis nekrentantis daugiaaukštis plytinis namas brangaus Paryžiaus kvartalo viduryje. Galiniame name įsikūrusi drabužių siuvykla. Ten jaunos dizainerės eksperimentuoja su medžiagomis ir kirpimais. Viršutiniuose aukštuose įsikūrusi bendrovės vadovybė.

[[ge:lrytas:lrytas:39547332]]

„Siekdami ilgalaikio verslo privalome plėstis. Dėl to, vaizdžiai sakant, noriu nuo kalno nuleisti į miestą „Fusalp“, kaip pasiūlymą aktyviems miestams, kurie ieško išskirtinės sportinio stiliaus mados“, – tvirtina S.Lacoste ir parodo populiarų „Fusalp“ gaminį – rudą vyrišką paltą už 1090 eurų.

„Galima jaustis elegantiškam net kai prakaituoji“, – sako S.Lacoste.

Jos brolienės Mathilde Lacoste kuriami drabužiai neturi nieko bendra su vieno žymiausių Vokietijos rinkoje aktyvaus laisvalaikio prekės ženklo „Jack Wolfskin“ gaminiais. „Fusalp“ konkurentai – elegantiški gamintojai, tokie kaip Kanados „Canada Goose“ ir Prancūzijos „Moncler“.

Bet brangių viršutinių drabužių rinka auga nebe taip greitai kaip anksčiau. Prabangos prekių verslas silpsta. Kyla klausimas, ar šiltų žiemos drabužių mada dar tinka šiais laikais. Klimato pokyčiai šiuos gaminius daro vis labiau nereikalingus.

Slidinėjimo apranga, iš kurios atsirado „Fusalp“, dabar tapo nesvarbiu praėjusios epochos vartotojų elgesio atributu.

Kaip sunku pasiekti gaminių plėtrą, aiškėja iš verslo dokumentų, kuriuos „Fusalp“ pateikė prancūzų prekybos registrui. Apyvarta auga, bet ne taip greitai, kaip iš pradžių numatė S.Lacoste.

2026-iesiems įvardinta tikslinė pajamų riba – 100 mln. eurų – vargu ar pasiekiama. Per praėjusius dvejus finansinius metus „Fusalp“ patyrė nuostolių.

S.Lacoste atsidūrė prie kritinės verslo ribos, bet ji atkakliai kartoja: „Mes esame dar visiškai maži. Taigi dar turime daug potencialo.“

[[ge:lrytas:lrytas:39643017]]

Panašiai vertina ir mados ekspertės.

„Su kalnų sportu siejami prekių ženklai sulaukia didelio susidomėjimo. Tačiau tai reiškia, kad „Fusalp“ skiriasi nuo „Lacoste“. Ankstesnio šeimos sėkmės recepto tiesiog negalima pritaikyti“, – teigia Paryžiaus „HEC Business School“ prabangos prekių rinkodaros profesorė Anne Michaut.

„Fusalp“ konkurentas „Moncler“, žinomas dėl brangių pūkinių striukių, žengia gerokai toliau. Bet „Fusalp“ ir „Moncler“ – tarsi dvyniai. Abu prekių ženklai įkurti 1952 m. Prancūzijos Alpėse. Abiejų mėlynos, baltos ir raudonos spalvų logotipe – galų gaidys.

Tačiau „Moncler“ buvo kur kas anksčiau atgaivintas Italijos verslininko Remo Ruffini. Bet kai prabangos prekių pasaulio lyderė prancūzų bendrovė „LVMH Moët Hennessy. Louis Vuitton S.A.“ nukreipė savo žvilgsnį į „Moncler“, ji gavo labai stiprų finansinį investuotoją.

„Senasis konkurentas turtingo stiliaus dizainu dabar perėmė labai itališką estetiką“, – įgelia S.Lacoste. O „Fusalp“ lieka prancūziška – liekna ir elegantiška mada.

Bendrovė siekia visiško Prancūzijos įvaizdžio. Tai gali duoti naudos, bet nebūtinai.

Neseniai bankrutavo prancūziško stiliaus prekės ženklas „Le Coq Sportif“.

„Jei nori šioje srityje patraukti dėmesį, privalai kelti daug triukšmo“, – pabrėžia ekspertė A.Michaut.

Bet, skirtingai nei „Moncler“, bendrovė „Fusalp“ negali sau leisti prabangių, dirbtinai iškilmingų šou ant podiumo.

Tačiau mažas prekės ženklas turi įžymių šalininkų. Jungtinės Karalystės sosto įpėdinis Williamas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir amerikiečių Kardashianų šeimos nuomonės formuotojos – visi jau buvo pastebėti vilkintys „Fusalp“ drabužius.

„Perjungiame pavarą, mes privalome rizikuoti“, – sako S.Lacoste.

Praėjusį rugsėjį bendrovės valdybos tarybos vadovė S.Lacoste įdarbino naują generalinį direktorių – Pascalį Conte-Jodrą. Jis anksčiau dirbo „Hermes“, o dabar turi įsukti „Fusalp“ verslą virtualiame pasaulyje ir labiau skverbtis į tarptautinę rinką.

Dėl to „Fusalp“ sutelkia dėmesį į šalis, kur prancūziškasis „Lacoste“ įvaizdis galėtų skatintų pardavimą, – Jungtinę Karalystę, Pietų Korėją ir pirmiausia JAV. Būtent čia anuomet su savo marškinėliais sėkmę pelnė ir Sophie senelis Rene.

[[ge:lrytas:lrytas:39547333]]

Bet sparčiam proveržiui tarptautinėje rinkoje S.Lacoste reikia „šviežio“ kapitalo. Jai gali tekti, kaip ir „Moncler“, įsileisti „LVMH Moët Hennesy. Louis Vuitton. S.A.“. Tuomet Sophie iškiltų dilema: ar dėl savo prekės ženklo gerovės būtų pasirengusi prarasti jo kontrolę?

Scenarijus, kuris žadina prisiminimus.

Jau dabar „Fusalp“ turi smulkiųjų akcininkų. Tarp jų – prancūzų Wertheimerių šeima, kuriai priklauso prabangos legenda „Chanel“. Dauguma bendrovės „Fusalp“ akcijų priklauso Sophie ir jos broliui Philippe’ui.

„Šaunu būti savarankiškai“, – tvirtina S.Lacoste.

Bet sąjunga su prancūzų milžinu gali tapti reikalinga. Tad šių durų, kaip ji sako, neuždaro.

Kartais S.Lacoste svajoja „Fusalp“ paversti nauja šeimos sėkmės istorija, kaip kadaise bendrovės su išsiuvinėtu žaliu krokodilu.

Santykių su tėvu neįmanoma pataisyti, tačiau vilties įkvepia kita karta.

„Mielai bendradarbiaučiau su savo vaikais“, – teigia Sophie.

Šiam troškimui įgyvendinti dar yra laiko, nes jos atžalos – dar paaugliai. Bet atėjus laikui S.Lacoste galėtų vaikams perduoti tai, ko išmoko per daugelį metų: dideli pokyčiai gali suteikti labai daug laisvės.

Šeimos konfliktas, sugriovęs mados imperiją: „Lacoste“ įkūrėjo dukra karjeros aukštumų siekia savarankiškai