Kovotojo Eimanto Stanionio (32 m.) žmona interjero dizainerė Emilija (27 m.) atvira – dukra Elėja pakeitė viską nuo pamatų: atrodo, lyg įvyko vidinė metamorfozė.

Savo motinystės kelią ji vadina virsmu, į kurį yra visiškai pasinėrusi: „Šiandien, kai dukrelei jau daugiau nei pusė metų, galiu teigti, kad motinystė yra menas. Tai kelias, kuris kitoks kiekvieną dieną, kuriame sutinki skirtingas savo versijas, ir be galo didelis, bet pats gražiausias darbas. Su savimi ir savo siela.“

Balandį gimus dukrelei Elėjai pasikeitė, pasak Emilijos, viskas: nors jiedu su vyru – vietoje nenustygstančios asmenybės, mažoji tėvus moko sustoti: išlipti iš vadinamosios komforto zonos, atrasti ramybę chaotiškose akimirkose. Pora tarsi iš naujo susipažįsta su savimi ir analizuoja, kokios jie yra asmenybės būdami tėvai.

„Mane Elėja dar labiau suartino su savimi. Su vyru diskutuojame, kad gimus vaikeliui dingsta visas vidinis savanaudiškumas ir tai iš tikrųjų supranti tik tapus tėvais. Atrandi visiškai kitokias savęs formas“, – pasakojo moteris.

[[ge:lrytas:lrytas:40172848]]

Pusės metukų mažylė jau dovanoja mamai akimirkas, kuriose norisi užsibūti: dažnėja momentų, kai ji suvokia Emiliją kaip mamą ir ją idealizuoja. Jųdviejų kiekvieno ryto ritualas – stebėti vienai kitą, kurti ryšį akimis, glostyti.

„Anksčiau vos tik prabudusi iš karto pradėdavau savo intensyvią dieną, dar lovoje imdavausi reikalų. Šiandien džiaugiuosi, kad mes turime labai lėtus rytus, kai laikas tarsi sustoja, – džiaugiuosi, kad turiu galimybę tą kiekvieną rytą su dukryte patirti ir išgyventi vis iš naujo.

[[ge:lrytas:lrytas:37440760]][[ge:lrytas:lrytas:37345964]][[ge:lrytas:lrytas:37346953]]

Neapsakomas jausmas matyti, kaip Elėja kontaktuoja su savo tėčiu, kaip šypsosi jį matydama. Eimantas turi labai stiprų ir gražų ryšį su dukryte. Matyti tai yra kažkas magiško“, – sakė ji.

Emilija dažnai mintimis nusikelia į tą laiką, kai dukrytė dar buvo naujagimė. Grįžta ten pasibūti ir dar kartą apgalvoti, kokių naujų emocijų – nuo laimės ašarų iki vidinio nerimo ir abejonių savimi – dovanojo naujo gyvenimo pradžia. Viskas praėjo žaibišku greičiu. Atrodo, lyg nespėjusi sugerti vienų akimirkų ji jau turi pasinerti į naujas – laikas bėga nevaldomai.

„Tapus mama gražiausia turbūt yra tai, kad įgyji visiškai naują identitetą ir to dar iki galo nesupranti, bet tu jau esi nauja savęs versija. Po truputį suvoki, kad ta senoji versija niekada nebebūsi. Turi paleisti nugyventą gyvenimą, su juo atsisveikinti ir pasitikti naująjį, o su juo – ir pačias tyriausias atsakomybes. Tam reikia drąsos.

Sunkių emocijų, neslėpsiu, taip pat buvo. Nuovargis, nemiga ir kitos vidinės emocijos, kurias išgyvena mamos, o kartu su jomis ir tėvai, motinystėje tikrai lydi ir yra naujas, nepatirtas iššūkis tėvams, tačiau aš visada stengdavausi sau priminti, kad tai yra laikina. Tai – tik etapas, vedantis link neįkainojamų akimirkų“, – patirtimi dalijosi E.Stanionė.

[[ge:lrytas:lrytas:40257964]]

Jauna mama nori padrąsinti ir kitas moteris nebijoti jausti įvairias emocijas, nes motinystę lydi ne tik euforija. Tačiau visos išgyvenamos emocijos Emilijai – natūrali tėkmė, kuri tuo, kad yra itin įvairi, su visu spektru jausmų, ją ir žavi.

„Visoms mamoms patariu visa savo esybe įsiklausyti į tai, ką sako širdies balsas, meilės kalba. Ir aš nerimavau, juk motinystė – visiškai naujas ir nepatirtas kelias. Tačiau šiandien, kai Elėja jau paaugusi, žinau: kai tik atsipalaiduoji ir pasineri į šią kelionę, atrandi gražiausias formas ir pradedi savimi pasitikėti. Besąlygiška meilė visada yra vedlys, kuris kaip niekas kitas išmoko būti mama.

Tapusios mamomis moterys dažnai pasakoja, kaip motinystė jas pakeičia. Ir iš tikrųjų tai yra magiška tiesa. Aš taip pat pradėjau keistis ir koreguoti save iš pamatų. Jaučiu, kad ši kelionė veda mane vis giliau. Dažnai žiūrėdama į dukrytės akis primenu sau apie mažą save – tą mažą mergaitę.

Kartą perskaičiau žodžius, kuriuos sau nuolat kartoju: „Motinystė – tai paleisti savo vaiką į gyvenimą ir tikėtis, kad šis bus švelnus su juo.“ Elėja įneša į mūsų kasdienybę daugiau švelnumo, empatiškumo ir moko į labai daug dalykų pažvelgti iš kitos pusės. Ji dar labiau sušvelnino mano širdį, tačiau čia pat nuolat lydi jausmas, kad noriu jai sukurti pasaulį, kuriame ji bus saugi“, – atviravo garsaus kovotojo žmona.

[[ge:lrytas:lrytas:40257956]]

Vis dėlto Emilija žino, kad kiekvienai moteriai turi būti svarbu motinystėje nepamiršti ir savęs, – ji stengiasi tai daryti iš paskutiniųjų. Juolab kad būdama sau, su savimi ji įgauna naujos energijos – kartais reikia persikrauti, kad grįžtum pailsėjusi ir energinga mama savo vaikui.

Tėvai nepamiršta ir ritualų savo meilei puoselėti – kartais stengiasi rytais ištrūkti išgerti kavos dviese.

„Žinoma, kad laikas sau turint vaikelį yra tikrai kitoks, kitaip imi jį vertinti ir skirstyti, bet tai tikrai įmanoma ir būtina! Labai džiaugiuosi, kad savo pasaulyje turime nuostabių žmonių ir šeimų, kurios mus labai palaiko ir padeda Elėjai dalindami pačią didžiausią meilę ir šilumą. Elėja mane įkvepia naujai saviraiškai ir projektams“, – pasakojo moteris.

Motinystės kelyje Emilija klausosi tik savo vidinio balso ir širdies. Kasdien ji stengiasi pranokti vakarykštę save ir mano, kad tai puikiai sekasi. Visuomet svajojusi tapti mama ir savo vizijose mačiusi didelę šeimą šiandien moteris tvirtai eina tik savo keliu, kuriame atranda visus atsakymus.

[[ge:lrytas:lrytas:40257957]]

„Jaučiu, kad man pavyksta būti nuostabia mama Elėjai. Kiekviena mama tikrai žino, kaip būti geriausia savo vaikeliui. Tai – įgimta.O patarimų, kaip auginti vaikus, visuomet bus. Tačiau abu su Eimantu turime labai tvirtus pagrindus ir įsitikinimus, kurių laikomės bendrai, kaip tėvai ir partneriai.

Mudu žinome, kaip norime auginti mažąją, kas mums yra svarbu ir kokiomis vertybėmis vadovaujamės.

Kuriame tik mūsų trijų ritualus, nuostatas, vadovaujamės tik vienas kito įtaka. Vadiname tai mūsų hierarchija, kurią tikrai sunku būtų pralaužti“, – sakė E.Stanionė.

Eimantas stengiasi daug laiko praleisti su šeima ir būti šalia – kol kas kovotojui neteko vykti į varžybas be brangiausių savo moterų. Emilija mano, kad ir ateityje į kovas keliaus kartu su sutuoktiniu, mat dukrelė jau bus ūgtelėjusi.

„Stengiuosi jį palaikyti jo profesiniame kelyje, siekiant laimėjimų ir tai puikiai pavyksta. Eimantas – nuostabus, į vaiko auginimą įsitraukęs ir atsidavęs tėtis.

Jis siekia karjeros, lipa savo laiptais, bet grįžęs namo visą savo dėmesį skiria Elėjai ir bendravimui su ja. Matau, koks svarbus jam šis vaidmuo, ir labai tuo džiaugiuosi“, – pasakojo Emilija ir pridūrė, kad nors visuomet stengiasi daug bendrauti ir būti vienas kito ramsčiu, jie supranta: tikrasis palaikymas yra švelni tyla, kurioje glūdi ramybė.

Pirmą kartą apie dukros gimimą prakalbusi Eimanto Stanionio žmona Emilija: „Sunkių emocijų buvo“