„Tai nematomas, tačiau nepamirštamas, nepralenkiamas ir visada madingas aksesuaras. Jis praneša apie moters atėjimą ir primena moterį jai išėjus“, – kalbėjo legendinė Coco Chanel.

Magišką aromatų galią žmogus pajuto daugiau nei prieš 4 tūkst. metų. Pirmuoju kvepalų gamintoju galėtų būti laikomas Mesopotamijos chemikas Taputis, paminėtas II tūkstantmetyje prieš Kristų.

Egiptiečiai maišė ir įvairius kvapius kūno tepalus bei balzamus, sukūrė kvepalus, kurių pagrindą sudarė net šešiolika augalinių sudedamųjų dalių, – mira, kadagių uogos, ferulų sėklos, mastikinių pistacijų medžio derva, riešutai, papirusinių viksvuolių stiebai ir kt.

Senovės Romos gyventojai dėl įvairių kvapių mišinių buvo tiesiog pamišę: jais gydė įvairias ligas, kvepino savo augintinius, o savo kūną jais trindavo net tris kartus per dieną.

[[ge:lrytas:lrytas:39933410]]

Žlugus Romos imperijai kvepalai kuriam laikui tapo tuštybės sinonimu, o XII amžiuje prasidėjus prekybiniams mainams jie vėl susigrąžino aukso vertę.

Parfumerijos menas klestėjo ir Renesanso laikais Italijoje. Tuo metu kvepalus daugiausia naudojo karališkosios šeimos ir turtuoliai, kad užmaskuotų nemalonius kūno kvapus, susidarančius dėl to meto prastos higienos. XVII a. prancūzai kvepalų gamybą pavertė tikra parfumerijos industrija.

[[ge:lrytas:lrytas:39831504]][[ge:lrytas:lrytas:39547341]][[ge:lrytas:lrytas:39730321]]

Arabai į parfumerijos pasaulį įnešė pagrindinį indėlį – atrado spiritą, be kurio šiuolaikinė parfumerija net neįsivaizduojama. Arabų spirito distiliavimo technologija pateko prancūzams ir davė pradžią prancūziškiems kvepalams.

Pasaulio parfumerijos sostine dar nuo XVII a. pripažįstamas Grasas, miestas Prancūzijos pietryčiuose. XIX a. Graso miestą gaubdavo ypač tiršti kvapų debesys.

Daugelis šio miesto gyventojų nuo ryto iki vakaro plušėdavo apelsinmedžių ir jazminų giraitėse, rožių ir tuberozų laukuose, o patyrę parfumerininkai milžiniškais kiekiais kūrė ypatingus aromatus. Iki šiol iš nedideliame miestelyje pagamintų aliejų maišomi žymiausi Prancūzijos kvepalai.

Lietuvoje nekuriama daug kvepalų, tačiau lietuviai aromatų pasaulį papildė naujais sumanymais. Tai, ką mūsiškiai sugalvojo šį kartą, pranoko visus lūkesčius savo originalumu: lietuviai sukūrė Lietuvos kvapą!

[[ge:lrytas:lrytas:39954538]]

Kaip kvepia Lietuva? Tai daugiau nei kvapas – tai originalus Lietuvos simbolis, emocinė jo išraiška.

Šių kvepalų aromato natose rasite lietuviškų kvapų – lauko gėlių ir raudonų miško uogų, aviečių, pakalnučių, alyvų, rožių, samanų, medžio dūmo akordą ir pasaulyje ypač vertinamus bergamočių, imbiero, santalų, kedrų, pačiulių, muskuso ir ambros aromatus. Kvepalus pagal sudarytą kvapų charakteristiką pagamino prancūzų bendrovė „Galimard“ – viena seniausių parfumerijos gamintojų pasaulyje.

Kvepalų istorija – gilesnė, nei atrodo: atskleidė koks yra Lietuvos kvapas