Šį kartą dar nežinomais atsakymais pasidalijo televizijos laidų ir renginių vedėja, atlikėja Meda Borisaitė-Purtokė (29 m.).
– Jūsų diena neprasideda be...
– Dušo.
„8 kambarys“ narys D. Alejūnas – apie netikėtą šlovę instagrame, svajonių namus ir meilę
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Karas.
Susiję straipsniai
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Iš savo mamos. Man ji yra didelis įkvėpimas, kaip nenustoti tobulėti, domėtis įvairiais dalykais, suderinti motinystę ir savo svajonių darbą ir būti profesionalei savo srityje.
– Kas labiausiai pykdo?
– Neteisybė. Nuo vaikystės esu teisybės ieškotoja, ypač kai yra puolami silpnesni, tada man visada kyla instinktas užstoti ir padėti.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Visada smagiausia išgirsti komplimentą iš savo vyro. Pavyzdžiui, kai grįžtu iš filmavimo, nusivalau makiažą, apsirengiu treningus, jaukiai susisuku į pleduką ir vyras man pasako: „Kokia graži ta mano žmonelė.“ Toks nuoširdus netikėtas komplimentas yra pats maloniausias.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Telefonas, veido kremas, mėtų arbata.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Tikrumas, kūrybingumas, energija.
– Geriausios atostogos buvo...
– Medaus mėnuo Italijoje, Sicilijoje.
– Kur slypi laimė?
– Kai paprastą, eilinę dieną apsižvalgai aplink ir lyg iš niekur nieko pajunti ramybę, džiaugsmą ir dėkingumą už savo gyvenimą.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Išsikrausčiau į kitą miestą. Vertėjo, nes kartu apsigyvenome su tuo metu dar tik su būsimu vyru.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Mano vaikystė buvo išties nuostabi, kupina gražių akimirkų, todėl išsirinkti vieną nėra lengva. Tačiau pirmas prisiminimas, kuris šauna į galvą, susijęs su mano vyresniu broliu. Jis šešeriais metais vyresnis ir ne taip dažnai mane priimdavo į savo žaidimus.
Krepšinis jam buvo visas pasaulis, tad žiemą, kai lauke žaisti negalėdavo, persikeldavo į namus, o ten turėjo mažą krepšinio lanką. Kartais pakviesdavo ir mane prisijungti ir mes žaisdavome savotiškas NBA rungtynes. Nors jis visada laimėdavo, man tai buvo be galo ypatingas laikas.
O meilė krepšiniui liko iki šiol, tiktai dabar nebežaidžiu, tik žiūriu rungtynes.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Vedžiau mamos organizuotą renginį, man buvo kokie 14 metų. Visą scenarijų man leido parašyti pačiai ir pravesti visas veiklas, padainuoti. Už tai gavau pirmąjį savo honorarą, nors ir labai mažytį.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Jos keičiasi pagal sezoną, bet šiuo metu – geltona.
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Prie Vištyčio ežero, pas brolį sodyboje, kur susirenka šeima, draugai, sėdime miške ir laužo šviesoje kalbamės iki paryčių.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Mano darbas. Neturiu rutinos, kiekviena diena yra kitokia. Vieną dieną – filmavimai televizijoje, kitą – turinio filmavimas socialiniams tinklams, savaitgaliais – renginiai vis kitame Lietuvos gale su skirtingais žmonėmis. Todėl rutina tiesiog neegzistuoja ir man, meniškos sielos žmogui, tai labai patinka.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Dėk visas pastangas, dirbk iš visos širdies ir tiesiog neįmanoma, kad nepasisektų.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Neseniai. Tai buvo diena, kurios labai laukiau. Tą dieną išleidome dainą su Anyanya. Tačiau vos tik pabudusi supratau, kad jaučiuosi labai prastai. Pasimatavus temperatūrą paaiškėjo, kad stipriai karščiuoju, jėgų beveik nebuvo.
Blogiausia buvo tai, kad visa diena buvo suplanuota minučių tikslumu, nes laukė televizijos ir radijo laidos, kuriose turėjome pristatyti dainą ir apie ją papasakoti plačiau.
O aš vos galėjau pakilti iš lovos. Iš to silpnumo, bejėgiškumo ir nusivylimo šiek tiek paverkiau, pagailėjau savęs. Bet paskui susiėmiau, atsistojau ir ėjau ruoštis, nes žinojau, kaip man tai svarbu.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate ir ką mėgstate?
– Nemėgstu kartais per didelio jautrumo, o patinka, kaip susidoroju su stresinėmis situacijomis.