Šį kartą dar nežinomais atsakymais pasidalijo radijo ir televizijos laidų vedėja, komunikacijos strategė Viktorija Urbonaitė (46 m.).
– Jūsų diena neprasideda be...
– Žvilgsnio į dangų ir pagalvojimo, ar šiandien pavyktų nors trumpam paskraidyti.
Krepšininkė K. Nacickaitė – apie skandalą su R. Javtoku ir per dvi šalis padalintą šeimą
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Žmonių abejingumas, susireikšminimas, egoizmas.
Susiję straipsniai
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Mano dvi didžiausios aistros – aviacija ir medicina. Lėktuvai suteikia skrydžio jausmą, o medicina įžemina, neleidžia susireikšminti, nes supranti, koks trapus yra kūnas.
– Kas labiausiai pykdo?
– Mažos sielos žmonės.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Kad esu moteris vandenynas. Jos negali supilti į stiklinę.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Be prasmės, meilės ir tikėjimo, kad vis tiek galima dar vienu uodo žingsniu padaryti ką nors gera.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Poezija, lėktuvai ir bučiniai.
– Geriausios atostogos buvo...
– Kai su sese ir broliu buvome maži, buvimas Palangoje prie jūros reikšdavo nesuskaičiuojamą kiekį smėlio plaukuose, ausyse ir net sumuštiniai su smėliu buvo skaniausi pasaulyje.
– Kur slypi laimė?
– Kai tu ką nors myli ir tave myli, kai turi kam paskambinti 3 valandą nakties, kai turi su kuo juoktis iki ašarų ir verkti, iki kol pradėsi krizenti. Žmonės yra laimė, jų didelės širdys, gerumas yra laimė. Galėjimas jiems padėkoti yra laimė.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Kartais mylėti ir vis tiek leisti kitam žmogui išeiti reikia karžygiškos širdies.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Kai šiltą vasaros rytą aš, mažiukė, dar apsirengusi naktiniais marškiniais, basa einu per braškių lysvę ir į dubenėlį skinu ką tik prinokusias uogas, o tada jas močiutė sutrina su cukrumi ir mes valgome blynus.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Kai buvau studentė, rašydavau straipsnius žurnalams – matavausi rašytojos pašaukimą.
– Kokią spalvą labiausiai mėgstate?
– Brėkštančio pavasario ryto ir vasaros vakaro auksinės valandos spalvos, nes tada gražiausi žmonių veidai.
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Namai. Ten, kur mano pagalvė, kur mano katė, kur mano ramybė ir varpų muzika pro atdarus langus.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Susikūriau tokį gyvenimą, kad rutina man skamba kaip svajonė.
Žongliruoju darbais, užduotimis, kurios niekada nepabosta: čia imu radijo interviu iš žmogaus, kuriuo žaviuosi, čia važiuoju filmuoti ko nors nepaprasto, čia lekiu į Paluknį paskraidyti, čia einu rengtis aviacijos egzaminams, čia kalbame apie meną, knygas, čia gyvai stebiu operaciją.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Ir tai praeis.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Ir juoktis, ir verkti mėgstu dažnai. Vakar verkiau iš grožio.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate ir ką mėgstate?
– Jau nebebijau savo tamsos – apkabinu savo netobulumus ir labiausiai noriu, kad išlaikyčiau tvirtą stuburą ir švelnią širdį.