„Per tuos metus išmokau, kad geriau neerzinti žmonos“, – sakė buvęs krepšininkas Kšištofas Lavrinovičius (45 m.), su žmona Tatjana (41 m.) atšventęs porcelianines vestuves.

20-ąsias santuokos metines pora paminėjo kartu su visa šeima Vilniaus centre esančiame viešbutyje „Grand Hotel Vilnius, Curio Collection by Hilton“.

Šiandien Kšištofas ir Tatjana džiaugiasi ne tik tvirtu tarpusavio ryšiu, bet ir gausia šeima. Pora turi keturis vaikus – Danielių (18 m.), Dominyką (16 m.), Emily (12 m.) ir Kristianą (5 m.).

„Per tuos 20 metų buvo visko – ir juoko, ir nesutarimų, ir nelengvų etapų, ir daug gražių akimirkų. Kartu kūrėme šeimą, auginome vaikus, mokėmės suprasti vienas kitą ir būti komanda.

[[ge:lrytas:lrytas:42865111]]

Man 20 metų santuokoje reiškia pasitikėjimą, pagarbą ir žinojimą, kad šalia yra žmogus, kuris mane myli.

O svarbiausia, kad po 20 metų vis dar norisi kartu planuoti ateitį, juoktis iš tų pačių dalykų ir grįžti vienam pas kitą“, – pabrėžė K.Lavrinovičius.

[[ge:lrytas:lrytas:40006751]][[ge:lrytas:lrytas:42857936]][[ge:lrytas:lrytas:40637225]]

Su jam būdingu humoru jis pridūrė išmokęs ir dar vieną svarbią gyvenimo pamoką: „Kartais daug laimingesnis būni ne tada, kai laimi ginčą, o tada, kai jo net nepradedi.“

Porcelianinių vestuvių šventėje dalyvavo visi šeši šeimos nariai. Pasak Kšištofo, tokios akimirkos tampa vis retesnės, nes vaikai auga, turi savų reikalų, todėl norėjosi tą jausmą ne tik išgyventi, bet ir įamžinti.

„Dabar jau retokai pavyksta visiems būti kartu vienoje vietoje, todėl šią progą norėjome įamžinti ne tik atmintyje, bet ir nuotraukose.

Surengėme šeimos fotosesiją, o vakare ramiai pavakarieniavome kartu“, – sakė jis.

Jaukios vakarienės metu šeima nusprendė sukurti ir ypatingą prisiminimą ateičiai – kiekvienas parašė laišką sau ir artimiesiems su linkėjimais, mintimis ir svajonėmis ateinantiems metams.

„Tuos laiškus užklijavome vokuose ir sutarėme atplėšti po penkerių metų“, – atskleidė K.Lavrinovičius.

Porcelianines vestuves atšokę K. ir T. Lavrinovičiai atskleidė sėkmingos santuokos paslaptį: „Buvo visko“ (3)