Jau seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas padeda stiprinti širdies sveikatą. Ypač tai aktualu senstant. Jei kasdien žingsniuosite penkiomis minutėmis ilgiau, prailginsite gyvenimą – mokslininkai įrodė, kad mirties rizika gali sumažėti net 10 procentų.

Ekspertai, išanalizavę daugiau nei 135 tūkst. suaugusiųjų duomenis, teigia, kad vos penkios papildomos ėjimo minutės per dieną gali padėti gyventi ilgiau. Net tie, kurie gyvena itin sėsliai, kasdien skirdami vos dvi minutes vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui galėtų sumažinti mirties riziką 6 procentais.

Tyrimas, publikuotas žurnale „The Lancet“, taip pat parodė, kad sėdėjimo laiko sutrumpinimas vos pusvalandžiu per dieną galėtų padėti išvengti apie 7 proc. mirčių visame pasaulyje.

„Šis 30 minučių pokytis atrodo gana paprastai įgyvendinamas ir parodo, kokį didelį poveikį visuomenės sveikatai gali turėti realistiški ir pasiekiami elgsenos tikslai“, – teigė tyrėjai.

[[ge:lrytas:lrytas:42942542]]

Šiuo metu manoma, kad fizinis neaktyvumas lemia mažiausiai 9 procentus visų mirčių pasaulyje, tačiau ekspertai prognozuoja, jog šis skaičius gali būti gerokai didesnis.

Pasak britų portalo „Daily Mail“, tyrimo metu mokslininkai stebėjo 135 046 suaugusiuosius iš Norvegijos, Švedijos, JAV ir Jungtinės Karalystės, vidutinis jų amžius buvo apie 63 metus. Jie nešiojo akcelerometrus, fiksuojančius jų fizinį aktyvumą.

[[ge:lrytas:lrytas:42926525]][[ge:lrytas:lrytas:42699075]][[ge:lrytas:lrytas:42941951]]

Nė vienas iš dalyvių tyrimo pradžioje neturėjo lėtinių ligų ar judėjimo sutrikimų.

Per aštuonerių metų stebėjimo laikotarpį nustatyta, kad sėdėjimo laiko mažinimas tiems dalyviams, kurie per dieną daugiau nei aštuonias valandas beveik nejudėjo (tai sudarė daugiau nei 70 procentų visų dalyvių), buvo susijęs su palaipsniui mažėjančia mirties rizika.

Pavyzdžiui, dalyviams, kurie per dieną sėdėjo daugiau kaip 11 valandų, pusvalandžio trukmės judėjimo per dieną įtraukimas buvo siejamas su maždaug 10 procentų rizikos sumažėjimu.

Padidinus fizinį aktyvumą iki valandos per dieną mirties rizika sumažėjo net 25 procentais.

Tyrėjai pabrėžė, kad jų darbas papildo ankstesnius tyrimus, kuriuose dažnai nebuvo atsižvelgiama į tai, jog dalis žmonių negali arba nenori pasiekti rekomenduojamų 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę.

„Be to, ankstesniuose tyrimuose buvo daroma prielaida, kad perėjimo nuo neaktyvaus prie aktyvaus gyvenimo būdo nauda yra vienoda visiems, nepriklausomai nuo jų pradinio aktyvumo lygio“, – pridūrė jie.

Tyrėjų teigimu, tai neatitinka realaus gyvenimo situacijų, kai tokios būklės kaip nutukimas, ribotas judumas ar širdies ligos gali smarkiai paveikti žmogaus galimybes būti fiziškai aktyviam.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžė ir svarbų tyrimo apribojimą: ankstesni rezultatai buvo taikomi tik 40 metų ir vyresniems asmenims. Be to, tyrimas buvo stebimasis, o tai reiškia, kad mirties rodiklių skirtumai tarp grupių galėjo iš dalies būti nulemti ir kitų veiksnių, ne tik fizinio aktyvumo.

[[ge:lrytas:lrytas:43234267]]

Profesorius Aidanas Doherty, Oksfordo universiteto biomedicininės informatikos ekspertas, nedalyvavęs šiame tyrime, palankiai įvertino jo rezultatus.

„Tai puiki analizė. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip dar vienas tyrimas, teigiantis, kad fizinis aktyvumas yra naudingas, autoriai pateikė naujų svarbių detalių.

Sveikatos priežiūros sistemos visame pasaulyje patiria didžiulį spaudimą. Šis darbas rodo, kad iki 10 procentų visų pirmalaikių mirčių būtų galima išvengti, jei visi kasdien padidintų vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą vos penkiomis minutėmis“, – pabrėžė jis.

Panašus tyrimas, kurį atliko Sidnėjaus universiteto mokslininkai, parodė, kad pirmalaikės mirties riziką būtų galima sumažinti bent 10 procentų, jei žmonės kasdien miegotų 15 minučių ilgiau, pridėtų vos 1,6 minutės fizinio aktyvumo ir suvalgytų papildomai pusę porcijos daržovių.

„Šie rezultatai rodo, kad dėmesys mažiems, bet bendriems pokyčiams keliuose elgsenos aspektuose gali būti veiksmingesnė ir tvaresnė sveikatos gerinimo strategija nei dideli pokyčiai vienoje srityje“, – pažymėjo Australijoje vykdyto tyrimo bendraautoris, dietologas ir visuomenės sveikatos ekspertas daktaras Nicholas Koemelas.

Tiesa, ekspertai ir toliau rekomenduoja laikytis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairių ir siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minučių intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę.

Daktaras Brendonas Stubbsas, fizinio aktyvumo ir psichikos sveikatos sąsajų ekspertas, įsitikinęs, kad šie rezultatai suteikia vilties, ypač mažiausiai aktyviems žmonėms.

Pasak jo, net nedideli kasdieniai aktyvumo pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį – pavyzdžiui, trumpas energingas pasivaikščiojimas, keli papildomi aukštai žengiant laiptais ar aktyvus žaidimas su vaikais (anūkais).

[[ge:lrytas:lrytas:43234263]]

Šie naujausi tyrimai gerokai sušvelnina ankstesnes išvadas, kad, norint išvengti lėtinių ligų, būtina kasdien nueiti 10 tūkstančių žingsnių. Šiandien teigiama, kad daugeliui sveikatos rodiklių nauda juntama peržengus maždaug 7 tūkst. žingsnių ribą.

Manoma, kad sėslus gyvenimo būdas, kai daugelis darbo metu sėdi prie stalo, o vėliau sėda į viešąjį transportą ar automobilį ir vakare leidžia laiką prie televizoriaus, kasmet lemia tūkstančius mirčių.

Remiantis PSO duomenimis, nepakankamas fizinis aktyvumas yra ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje, kasmet lemianti apie 3,2 mln. mirčių.

Fizinis neaktyvumas jau seniai siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat prisideda prie nutukimo, kuris didina riziką susirgti 2-ojo tipo diabetu ir kai kuriomis vėžio formomis.

Atskleidė paprastą įprotį, galintį prailginti gyvenimą: užtenka vos 5 minučių per dieną