Vasaros sostine vadinama Palanga tą vakarą iš tiesų kelioms valandoms virto lietuviškąja Šampane. Restorano ir „boutique“ viešbučio „Vila Komoda“ erdvėse vykusi šventė šiemet sulaukė rekordinio susidomėjimo ir subūrė apie 500 svečių iš visos Lietuvos. Tarp jų buvo verslininkai, menininkai, komunikacijos specialistai, gastronomijos pasaulio atstovai bei ilgamečiai šampano kultūros entuziastai. Renginyje dalyvavo žinomi šalies someljė Linas Kuklerius, Jolanta Smičienė ir kiti. Renginio nuotaiką sustiprino atlikėjos Lauros Kastanauskaitės atliekamos dainos.
Pasak renginio organizatorės, šampano ir renginių kultūros ekspertės, „Šampano klubo“ įkūrėjos Gretos Milerės, susidomėjimas buvo toks didelis, kad paskutinėmis dienomis teko ne vieną norintįjį dalyvauti renginyje nuliūdinti. „Paskutinėmis dienomis sulaukėme dar daugiau žmonių, norinčių prisijungti prie šios šventės. Tai buvo viena maloniausių problemų, su kuria teko susidurti, tačiau visų norinčiųjų sutalpinti tiesiog neturėjome galimybės. Kita vertus, niekada nesiekiau renginio auginti vien dalyvių skaičiumi. Man kur kas svarbiau kokybė, atmosfera ir žmonės, kurie čia susirenka. Norisi išlaikyti galimybę bendrauti, pažinti vieniems kitus ir mėgautis kiekviena patirtimi neskubant“, – sakė G. Milerė.
Renginio metu svečiai turėjo galimybę degustuoti daugiau nei 150 skirtingų šampanų rūšių – nuo klasikinių ir puikiai pažįstamų stilių iki retų vintažinių šampanų, biodinaminės vyndarystės pavyzdžių bei mažųjų šeimos ūkių sukurtų cuvée. Daugiau nei keturias valandas trukusioje šampano „parodoje“ netrūko edukacinių sesijų, pokalbių apie šampano istoriją, gamybos subtilybes bei šiuolaikines vyndarystės tendencijas.
Saulės užtemimo įspūdžiai Palangoje: kodėl teko išnaršyti visą miestą ir ką pavyko įžvelgti?
Renginio organizatorė įsitikinusi, kad būtent edukacija išlieka svarbiausia renginio misija.
„Nuo pat pradžių siekiau, kad tai būtų ne tik graži vasaros šventė prie jūros. Man svarbu parodyti, kiek daug istorijų, tradicijų ir meistrystės slypi už kiekvieno šampano butelio. Šiemet buvo ypač smagu stebėti, kaip žmonės domėjosi gamybos metodais, uždavinėjo klausimus, diskutavo apie skirtingus stilius. Tokios akimirkos primena, kad Lietuvoje turime labai smalsią ir išprususią auditoriją, kuri nori ne tik ragauti, bet ir suprasti.“
Susiję straipsniai
Ne mažiau dėmesio nei šampano taurėms tą vakarą teko ir svečių įvaizdžiams. Daugelis renginio viešnių rinkosi itin elegantiškas sukneles, kruopščiai derino aksesuarus, o visa vakaro atmosfera priminė rafinuotas vasaros šventes Prancūzijoje.
Renginio organizatorė Greta Milerė vakaro metu pasirinko baltą elegantišką suknelę, subtiliai atspindėjusią renginio estetiką ir Šampanės kultūrai būdingą rafinuotumą.
Pasak jos, šampano kultūra niekada neapsiriboja vien tuo, kas yra taurėje.
„Šampano kultūra man visada buvo daugiau nei gėrimas. Tai pagarba kokybei, estetikai, žmonėms ir laikui, kurį skiriame vieni kitiems. Labai smagu matyti, kad svečiai tam ruošiasi, puošiasi ir savo dėmesiu detalėms prisideda prie išskirtinės renginio atmosferos kūrimo. Tokiose detalėse ir gimsta tikra šventė.“
Anot G. Milerės, per trejus metus renginys tapo ne tik šampano kultūros, bet ir bendrystės platforma. „Gražiausia stebėti, kaip žmonės, atvykę dėl šampano, išvyksta su naujomis pažintimis. Per kelerius metus mačiau ne vieną istoriją, kai šiame renginyje užsimezgę pokalbiai virto draugystėmis, bendrais projektais ar partnerystėmis. Vadinasi, kuriame ne tik renginį, bet ir bendruomenę.“
Po daugiau nei keturias valandas trukusios šampano parodos vakarą vainikavo „Gala“ šventė su muzika, šokiais ir vasariška pajūrio nuotaika.
Trečius metus vykstantis „Šampanas ir jūra“ šiandien tapo ne tik šampano kultūrai skirtu renginiu, bet ir viena ryškiausių Palangos vasaros tradicijų, kurioje susitinka kokybę, estetiką ir bendrystę vertinantys žmonės.