Tik turtingiesiems skirti privatūs klubai užkariauja Madridą. Jie simbolizuoja miestą, sparčiai kylantį tarptautiniame prabangos žemėlapyje.

„Europoje Madridas žaidė žemesnėje lygoje, nei buvo vertas. Didžiosios Europos sostinės yra Paryžius ir Londonas. Toliau eina kita miestų grupė – Berlynas, Milanas, Amsterdamas. O Madrido nebuvo net tarp jų.

Pagaliau miestas gavo galimybę subręsti. Manau, didelę reikšmę turėjo ir tai, kad Ispanijos ekonomikai sekasi gerai, nes pinigai traukia pinigus“, – taip sėdėdamas „Forbes House“ vestibiulio bare aiškino Andresas Rodriguezas.

Tai penkių aukštų privatus klubas, turintis stogo terasą ir rūsį. A. Rodriguezas yra jo sumanytojas, įkūrėjas ir vadovas.

[[ge:lrytas:lrytas:43642979]]

Jis mėgina atsakyti į klausimą, kas turėjo nutikti Madride, kad privatūs klubai staiga ėmė dygti kaip grybai po lietaus.

A.Rodriguezas pasakoja, kad dešimtmečius – ir dar vos prieš pusantrų metų – privatūs Madrido klubai iš esmės buvo dviejų tipų.

[[ge:lrytas:lrytas:43724794]][[ge:lrytas:lrytas:43492097]][[ge:lrytas:lrytas:41795958]]

„Tradiciniai klubai, kurie, su visa derama pagarba, buvo tarsi mūsų tėvų klubai: „Nuevo Club“, „Club Financiero Genova“, „Puerta de Hierro“, – vardijo jis. – O tada buvo kūrybinei publikai skirtas „Matador Club“.“

Tačiau 2025-aisiais atsirado „Forbes Hous“, o šiemet duris atvėrė „Club Metrópolis“, įsikūręs viename simboliškiausių Madrido pastatų. „Tai antras dažniausiai fotografuojamas objektas po Puerta de Alcalá“, – tvirtino klubo steigėjai, turėdami omenyje triumfo arką, tapusią vienu Madrido simbolių.

Klubo steigėjai Sandro Silva ir Marta Seco vadovauja „Paraguas Group“, vienijančiai šešis aukštosios virtuvės restoranus. Daugiau kaip 20 metų jie kūrė vieną didžiausių Madrido restoranų verslo sėkmės istorijų, o vėliau plėtėsi ir tarptautiniu mastu – į Londoną, Dubajų ir Monte Karlą.

„Daugelis klientų, su kuriais dirbome visus šiuos metus, patikėjo mumis ir nusprendė prisidėti prie šio klubo dar prieš prasidedant statyboms“, – sakė S. Silva ir M. Seco.

Kaip išskirtinis tarptautinis privatus klubas sumanytas „Metrópolis“ turi septynias skirtingas gastronomines erdves, tarp jų – omarų restoraną ir terasą po garsiuoju pastato kupolu. Klientams ir VIP svečiams čia įrengtas ir nedidelis prabangus viešbutis.

Naujausias šioje kompanijoje – Salamankos rajone įsikūręs „Club Vega“. Viešuoju jo veidu tapo verslininkas, restoranų ir naktinio gyvenimo ekspertas Inigo Onieva – blogiukas su auksine širdimi.

Bulvarinė spauda jį dievina dėl santuokos su Tamara Falcó. Aukštuomenės damos Isabel Preysler ir aristokrato Carloso Falcó duktė yra netikra dainininko Enrique Iglesiaso sesuo.

I. Onievos aiškinimas, kodėl Madridas pasikeitė, prasideda Londone. Jis ten studijavo ir susipažino su gyvenimo būdu, kai nemažai asmeninių, profesinių ir socialinių ryšių mezgama privačiuose klubuose. 2018-aisiais grįžęs į Madridą vyras svarstė šį modelį perkelti į Ispanijos sostinę, tačiau galiausiai nusprendė, kad miestas dar nėra tam pasiruošęs. Dabar, jo teigimu, jau yra.

„Madridas pagaliau pasirengęs“, – pokalbio metu jis ištarė ne kartą.

Pastaraisiais metais Madridas keitėsi taip sparčiai, kad, regis, niekas net nespėjo to iki galo suvokti. Dešimtmečius tai buvo didelė ir svarbi sostinė, tačiau staiga miestas ėmė rodytis tarptautiniuose investicijų reitinguose. Daugėjo prabangių viešbučių. Didieji prekių ženklai pradėjo varžytis dėl geriausių vietų vadinamojoje „Auksinėje mylioje“. Investiciniai fondai kūrėsi palei vieną pagrindinių miesto arterijų – Paseo de la Castellana.

„Atvyko Lotynų Amerikos studentų, kuriuos traukė verslo mokyklos. O paskui atvažiavo jų tėvai“, – pabrėžė A. Rodriguezas.

„Vega“ – puikus naujojo Madrido pavyzdys. Klubas užima milžinišką erdvę Lagasca gatvėje, apsuptą prabangių butikų, advokatų kontorų ir turto valdymo bendrovių.

Čia veikia restoranas, renginių erdvė ir posėdžių kambariai, todėl gali susidaryti įspūdis, kad tai vieta, kur garsenybės gali linksmintis nesibaimindamos patekti į spaudos puslapius. Veikiausiai būtent tai I. Onieva turi omenyje nuolat kalbėdamas apie „bendruomenę“.

Jis aiškina, kad klube norima suburti verslininkus, menininkus, sportininkus, dizainerius, politikus ir vadovus. Ispanus ir užsieniečius, jaunus ir vyresnius žmones.

„Nenorime, kad tai būtų verslo arba kūrybininkų klubas. Norime įvairovės“, – pabrėžė I. Onieva.

Žinoma, tik ne finansinės įvairovės. Narystė šiuose klubuose kainuoja apie 4 tūkst. eurų per metus. Ir tai tik už teisę patekti į vidų – už gėrimus mokama papildomai. Tačiau išskirtinumą lemia ne tiek kaina, kiek atrankos procesas. Norint tapti nariu, reikia esamo klubo nario rekomendacijos ir būti priimtam.

A. Rodriguezas atkakliai tvirtina, kad „Forbes House“ nėra turtingųjų klubas. Pasak jo, tai vieta, skirta sėkmei. Skirtumas gali atrodyti menkas, tačiau jam jis esminis.

„Ispanijoje vis dar gaji nuostata, kad sėkmė turi likti nematoma, – aiškino verslininkas. – Čia niekam ne gėda pasakyti, kad nori plėsti savo verslą, stiprinti asmeninį prekės ženklą ar susipažinti su įdomiais žmonėmis.“

Šie trys projektai skirtingi, tačiau juos sieja ta pati nuojauta. Madridas nebėra vien tas atviras ir palyginti mažai socialinių skirtumų pabrėžiantis miestas, koks buvo anksčiau. Arba bent jau ne tik toks.

Madrido elitas klubų turėjo visada, tačiau laisvalaikis daugiausia sukosi aplink barą – demokratišką erdvę, bent jau iš principo atvirą visiems. Naujieji klubai atspindi besiplečiantį elitinį visuomenės sluoksnį ir atkartoja jo atskirties principą.

„Forbes House“ turi priėmimo komitetą. „Vega“ taiko atrankos procedūrą. O „Metrópolis“ narystės buvo išgraibstytos dar prieš klubui atveriant duris. Tai vietos, kuriose svarbu, kas patenka į vidų, o ne tai, kas lieka už durų.

Madrido elitui – nauja pramoga: narystė kainuoja tūkstančius, o patekti gali tik išrinktieji