„Tarp tų raumenų mažai smegenų“, – taip sakydavo mano mokytoja septintoje klasėje. Su dabartinėmis žiniomis tiesiog juokinga prisiminti, kaip anksčiau buvo nuvertinamas sportas.

Pasirodo, naujausi neurologiniai tyrimai rodo, kad oho kiek smegenų turi raumeningieji. Visai neseniai išsiaiškinta, kad raumenys veikia kaip endokrininė liauka (organai kūne, kurie gamina ir išskiria hormonus tiesiai į kraują, pvz., skydliaukė ar antinksčiai).

Fizinio krūvio metu raumenys susitraukdami išskiria į kraują specifinius baltymus – miokinus. Jie gerina smegenų kraujotaką, dėl jų daugėja jungčių tarp neuronų. Dėl to geresnės būna mokymosi ir pažinimo funkcijos, lengviau sutelkti dėmesį, prisiminti.

Dar kyla klausimų, kodėl sportas gali būti naudingas vaikams?

[[ge:lrytas:lrytas:43642979]]

Šiais ekranų laikais vaikams vis dažniau diagnozuojamas dėmesio sutrikimas, nustatomos mokymosi problemos. Nerimastingą, sunkiai dėmesį sutelkti gebantį vaiką sunku priversti skaityti knygas.

Galima tai vadinti tinginyste, bet galima gerinti vaiko smegenų veiklą nesiveliant į konfliktą. Būtent dėl fizinio aktyvumo gerėja smegenų koordinacijos centrų, esančių smegenėlėse, veikla, o šios nuolat komunikuoja su frontaline smegenų žieve – mąstymo, sprendimų priėmimo, dėmesio koncentravimo, motyvaciją ir intelektą nulemiančiu centru.

[[ge:lrytas:lrytas:43856502]][[ge:lrytas:lrytas:43866257]][[ge:lrytas:lrytas:43692626]]

Todėl į vaiko dienotvarkę verta įtraukti sporto būrelį. Tyrimuose nematyti skirtumo vaiko smegenų vystymuisi tarp individualių ir komandinių sporto šakų, šiek tiek geresnė koreliacija matyti koordinacijos, greitos reakcijos, judesių įvairovės reikalaujančiose sporto šakose.

Ankstyvajame amžiuje rekomenduojama sportinę veiklą keisti, nes naujų judesių mokymasis gerina nervinius ryšius smegenyse.

Apibendrinant – manau, būtina vaiką vesti į sporto būrelį ir rasti tokią sportinę veiklą, kurią jis pamėgtų, nes versti mokytis ir versti sportuoti gali būti per sunku.

Maždaug po 30-ies gyvenimo metų raumenų skaidulų kiekis nustoja didėti. Hipertrofuotis (augti) gali tik pati skaidula.

Tačiau kuo daugiau raumenų skaidulų, tuo stipresnis yra raumens susitraukimas, taip pat daugiau minėtų miokinų, kurie teigiamai veikia smegenų neuroplastiškumą.

Formuoti įprotį sportuoti ir tokiu būdu auginti raumenų skaidulų kiekį verta nuo mažens.

Kūdikiui gimus tam tikrais laikotarpiais pasireiškia ir „dingsta“ (integruojami) primityvieji refleksai, kurie rodo normalią vystymosi eigą.

[[ge:lrytas:lrytas:43866822]]

Pavyzdžiui, Babinskio refleksas kūdikiui pasireiškia pėdos pirštų išsiplėtimu, kai perbraukiama per jos šoną. Pirštai išsiskleidžia tarsi vėduoklė.

Tačiau šio reflekso pasireiškimas po dvejų metų rodo nervų sistemos patologiją. Smegenims bręstant šie refleksai yra slopinami smegenų žievės siunčiamų signalų.

Jie niekur nedingsta, visada yra mumyse nuo kūdikystės, tačiau jeigu nervų sistema veikia normaliai, juos slopina ir testai jų nebeišprovokuoja.

Kartais, patyrus labai didelį stresą arba gilioje senatvėje, Babinskio refleksą galima diagnozuoti suaugusiajam, kai sutrinka smegenų žievės veikla. Tai atsispindės ir kognityvinėse funkcijose: mokymosi, atminties, dėmesio sutelkimo.

Jeigu jūsų vaikui staiga pasidarė sunkiau mokytis, specialistai gali įvertinti šiuos refleksus ir, jeigu juos atras, būtent specialiais fiziniais pratimais gali padėti stimuliuoti smegenų žievę. Refleksai bus užslopinti, kaip ir turi būti, o tai reikš geresnę protinę veiklą.

Tikiuosi, pavyko suprasti šią nelengvą, bet svarbią temą. Mintis, kad sportas trukdo mokslams, galite palikti praeityje ir pradėti ieškoti, kuo užimti moksleivius po pamokų.

Sportuojantis vaikas – gudresnės smegenys? Kineziterapeutė atskleidė, kaip tai susiję