Artėjant Vėlinėms noriu pasidalyti iš Japonijos parsivežtu įspūdžiu. Mes šiomis dienomis lankysime artimųjų kapus, uždegsime atminimo žvakutes, mintimis prisiminsime kartu praleistą laiką.

O Japonijoje mane sudomino kitoks požiūris: kaip pasiruošti artimųjų sugrįžimui į mūsų namus ir kokį gyvenimą jie čia pamatytų?

Japonijoje protėviams pagerbti skirta šventė vadinama Obon ir daugelyje vietovių ji vyksta rugpjūčio 13–16 d.

Pagal tradicinį tikėjimą tuo metu išėjusių artimųjų dvasios trumpam sugrįžta aplankyti savo šeimos.

[[ge:lrytas:lrytas:44697237]]

Bendraudama su japonais išgirstu pasakojimų, kurie leidžia suprasti jų papročius. Japonai dalijasi savo išmintimi: laukiant sugrįžtančių artimųjų svarbu pasirūpinti namų švara, tvarka ir tuo, kaip juose sutariame.

Man buvo pasakojama apie rūpestingai sutvarkytus namus, švarią aprangą, pastangas nesibarti ir palaikyti gerą nuotaiką.

[[ge:lrytas:lrytas:44518799]][[ge:lrytas:lrytas:42304480]][[ge:lrytas:lrytas:43725757]]

Šiame pasakojime namų švara turi ir gilesnę prasmę – norisi, kad sugrįžę artimieji rastų tvarkingą, ramų gyvenimą. Suprantu, kad šeimų ir vietovių papročiai skiriasi, tačiau man įsiminė būtent toks požiūris.

Labiausiai palietė mintis, kad artimiesiems galime parodyti, jog mums gera gyventi. Kad namus prižiūrime, vieni kitais rūpinamės, mokame pasidžiaugti ir būti kartu.

Juk tie, kurie mus mylėjo, turbūt labiausiai norėtų žinoti, kad esame laimingi.

Todėl šiemet artėjant Vėlinėms galvoju ir apie mūsų pačių namus. Kokia juose nuotaika? Kaip kalbamės su artimiausiais žmonėmis? Kiek mūsų kasdienybėje šilumos, džiaugsmo?

Iš Japonijos parsivežtas pasakojimas man tapo labai asmenišku priminimu: prisimindami išėjusiuosius pasirūpinkime ir gyvenimu, kurį tęsiame. Jeigu jie trumpam sugrįžtų į mūsų namus, norėčiau, kad rastų mus laimingus.

Kaip Vėlines mini japonai? Tekančios saulės šalyje viešėjusi E. Stankevičiūtė atskleidė kitokias tradicijas