Paaiškėjo, kad dar motinos įsčiose vaisius buvo užkrėstas citomegalo virusu, kuris glūdėjo motinos organizme. Teigiama, kad šį virusą turi iki 80 procentų visų moterų.
Tačiau tik nedidelė jų dalis virusą perduoda vaisiui.
Apie tai bus pasakojama šį vakarą bendrovės „Spaudos televizija“ rengiamoje laidoje „Žurnalisto tyrimas“ (LTV). Laidos korespondentės Ingos Larionovaitės parengtas reportažas - 19 val. 35 min.
Miglės motina Jolita Vaitkevičienė sako, kad gydytojai neatliko kraujo tyrimų, kurie galėtų parodyti, jog vaisius jos organizme yra apkrėstas.
„Gydytojai skundžiausi, kad mane erzina kvapai, kad man taip bloga, jog net į darbą negaliu nueiti. O ji man sakė negalinti išrašyti nedarbingumo lapelio“, - guodėsi J.Vaitkevičienė.
Pavojinga infekcija
Žurnalistė taip pat kalbino Solveigą Gutautę, kurios kūdikis dar įsčiose apsikrėtė pavojinga streptokokine infekcija.
Jos sūnus Motiejus iš karto po gimimo buvo paguldytas į reanimacijos skyrių, nes sutriko viso jo organizmo veikla.
Nuo šios infekcijos miršta apie 30 procentų ja užsikrėtusių kūdikių.
„Liga taip greitai vystosi, kad naujagimis gali žūti per keliolika valandų, - sakė Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės gydytojas Arūnas Liubšys. - Bet mums pavyko vaiką išgelbėti“.
Teigiama, jog Motiejus ligos galėjo išvengti, jeigu jo motinai būtų laiku atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas. Tačiau manoma, kad poliklinikose yra gydytojų, kurie apie streptokoką nieko nežino.
Tuo tarpu kas penkta moteris yra šios infekcijos nešiotoja, nors nejaučia jokių negalavimų. Motiejaus mama žodį „streptokokas“ pirmą kartą išgirdo tuomet, kai jos naujagimis jau buvo reanimacijos palatoje.
Žala aplinkai
Kitas laidos pasakojimas - apie tai, kaip gražiausių Lietuvos vietovių savininkai sugeba apeiti įstatymus ir net parkų teritorijas paverčia statybų poligonais. Pasirodo, parko paskirtį pakeisti visai nesunku.
Laidos vedėja Rūta Sinkevičienė neseniai lankėsi Kauno rajone.
Sunkiasvorė statybų technika jau atriedėjo į Kulautuvą, Kačerginę bei Raudondvarį.
„Urbanizavimo drakonui aukojama gamta ir mūsų ramybė“, - skundžiasi čia gyvenantys žmonės. Tačiau valdininkai jų skundų negirdi.
Šių vietovių gyventojai bei gamtosaugininkai teigia, kad statybų bendrovės, prieš statydamos daugiabučius namus, jų nuomonės neklausia.