Ji vadinama viena talentingiausių jaunosios kartos Rusijos aktorių. Lietuvoje nuo kūdikystės N.Uvarova praleido ketverius metus. Vėliau su šeima išvyko gyventi į Tbilisį, o kai Nelly sukako keturiolika, Uvarovų šeima persikėlė į Maskvą.
Nuo mažens itin galvota ir kruopšti mergina puikiai mokėsi mokykloje, nuo keturiolikos pradėjo dirbti kurjere, reklaminių skelbimų klijuotoja, o baigusi mokyklą nešė dokumentus stoti į žurnalistiką, tačiau įstojo į aktorinio meistriškumo specialybę.
„Nusprendžiau per dieną – stosiu į aktorinį, dėl savęs, – šypsosi N.Uvarova, tuomet nė nenumaniusi, kokia bėda ją ištiks per egzaminą ir kad šansas tapti aktore jai bus suteiktas net dukart. – Dėl begalinės įtampos ir streso stojamųjų egzaminų metu netekau balso ir nieko negalėjau pasakyti. Žodžio ištarti negalėjau.
Tuomet kurso vadovas Georgijus Taratorkinas suteikė man šansą per vasarą pasitaisyti. Tiesa, po savaitės mokslų rugsėjį balsas vėl dingo. Meistras suteikė man antrą šansą. Pamaniau, jei ir šį kartą dėl sveikatos nepavyks tapti aktore, eisiu dirbti klounu.”
Trečias kartas pavyko. Dar būdama studente N.Uvarova tarptautiniuose kino festivaliuose pelnė du svarbiausius kino apdovanojimus už geriausią moters vaidmenį ir geriausią aktoriaus darbą, o didžiausią žiūrovų įvertinimą ji pelnė vaidmeniu Rusijoje ypač populiariame seriale „Bjaurusis ančiukas”.
„Daugelis su manimi dabar elgiasi kaip su šeimos nare”, – šypsosi 26-erių aktorė ir nė kiek nesibaimina, kad neišvaizdžios sekretorės kvailelės etiketė ją lydės visą gyvenimą.