Dėl berniuko mirties aplinkybių šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas – policija aiškinasi, ar nenusižengė įstatymui Pakruojo ligoninės gydytoja, atsisakiusi apžiūrėti pasiligojusį berniuką.
Sveikatos problemos Titą persekiojo nuo pirmųjų gyvenimo dienų – nuo tada, kai gimdymo namuose jis užsikrėtė stafilokoko infekcija.
Bet berniukui nestigo nei gyvenimo džiaugsmo, nei artimųjų meilės.
Tragedija prasidėjo liepos 7 dienos vakarą, kai aštuonmetį berniuką ištiko netikėtas epilepsijos priepuolis. Vaikas pradėjo dusti.
Atsisakė priimti ligonį
Tito močiutės Dalios Svidrienės iš Pakruojo iškviesta greitoji pagalba atlėkė nedelsdama – iki Siečių kaimo, kur gyvena šeima, tik dešimt kilometrų. Ir iš karto su mažuoju ligoniu bei jo močiute išskubėjo atgal, per raciją kolegų paprašę informuoti Pakruojo ligoninės medikus, kad berniukui reikės reanimatologų pagalbos.
Greitoji pagalba buvo jau prie Pakruojo, kai kolegos pranešė, kad ligoninė Tito priimti nesutinka ir siūlo vežti jį į Šiaulių ligoninę. Leistis į diskusijas felčerei nebuvo kada – reikėjo įveikti 40 kilometrų iki Šiaulių.
Berniukas mirė neprivažiavus šio miesto. Ir nors prie priimamojo greitosios pagalbos automobilio, kaip ir privalo būti, jau laukė medikai, Tito atgaivinti nepavyko.
Pasipiktino net felčerės
Ieškoti teisybės pirmiausia suskubo ne Tito artimieji, o Pakruojo greitosios pagalbos medikai. Viena čia dirbančių felčerių laidos vedėjai Vestai Grainienei sakė pirmą kartą per 40 darbo metų patyrusi tokį akibrokštą – kad medikai atsisakytų priimti mirštantį ligonį.
Su medike, vidaus ligų skyriaus vedėja Audrone Derviniene, budėjusia reanimacijoje tą vakarą, žurnalistei V.Grainienei pabendrauti nepavyko – žurnalistų atvykimo dieną medikė iš darbo išėjo kelios valandos prieš darbo pabaigą.
O Pakruojo ligoninės vadovas savo darbuotoją gynė, aiškindamas, kad medikė per kelis tarpininkus – greitosios pagalbos medikus, po to – ligoninės priimamojo skyrių – galėjo gauti ir iškreiptą informaciją apie ligonio būklę.
Be to, pasak ligoninės vadovo, ligoninėje pediatrijos skyrius tuo metu neveikė, pediatrų nebuvo, tad gydytoja ir nusprendusi siųsti ligonį pas specialistus į Šiaulius.
Ligoninės vadovas aiškino negalįs atlikti ir skandalingo įvykio audito – tam esą trūksta dokumentų, o tyrėjai negalį pasikliauti vien įvykio liudininkų parodymais.