Ir pagaliau, atrodo, paaiškėjo, kodėl siekiama apriboti žurnalistų judėjimą Seime. Nes, neduok Dieve, ten patektų ne tik A.Valinskas, bet ir tikras Seimo nari7 košmaras – “Klausimėlio” autorius Juras Jankevičius.
Bet tai buvo tik įžanga. Didysis humoristinis šou prasidės kitą savaitę, kai ekranuose ims mirgėti kandidatai į savivaldybių tarybas. Tada bus linksma. O dabar yra liūdna.
Nes – vėl pirmą kartą Lietuvos televizijų istorijoje – šią savaitę teko matyti laidą, kurioje 40 minučių be sustojimo liejosi ašaros.
Laida “SOS pagalba” (pavadinimas ne tik nelogiškas, bet ir juokingas) nutarė parodyti graudžią visuose laikraščiuose jau seniai aprašytą istoriją.
Aštuonmečio sergančio berniuko viena ligoninė nepriėmė ir liepė vežti į kitą ligoninę. Kol vežė – vaikas numirė.
Natūralu, kad mama ir močiutė verkė. Bet kodėl jos visas 40 minučių pasakojo to nebesančio kūdikėlio vaikystės ligas, kosėjimus, atsidusimus? Su keistu pasimėgavimu ir, žinoma, ašaromis, drebančiais balsais ir virpančiais pečiais nelaimėlė mama prisiminė, kaip greitosios pagalbos automobilyje ji laukė: užsikimš šuntas, ar neužsikimš.
Paskui labai detaliai buvo papasakota, kaip pamėlynavo vienas nagiukas, o paskui kitas.
“Atidarė dureles, - kūkčiojo ekrane ji. – Ir supratau, kad jau viskas. O jis dar sumirksėjo, dar truputį šiltas buvo”.
Ir vėl verkė. Ir vėl ekrane – numirusio aštuonmečio nuotrauka. Gal aštuonis kartus ją rodė. Ir nusispjaut laidos rengėjams į visokius lietuviškus teisės aktus, kurie draudžia gyvą ir sergantį vaiką rodyti. Negyvą rodyti ir detaliai apie agoniją pasakoti – galima.
Dėl mirusių, žinoma, Lietuvoje visada kalti gydytojai, nes Lietuvoje žmonės miršta ne dėl ligų, o dėl gydytojų. Todėl labai lietuviškam žiūrovui maga tą daktarą-žudiką pamatyti.
Ar pamatė? Žinoma, ne. Nes nerado tos daktarės žurnalistai. Gal išsiaiškino jie, kas kaltas dėl kūdikėlio mirties? Žinoma, neišsiaiškino. Nes ne toks, atrodo, buvo laidos tikslas. Tikslas – tautą pavirkdyti.
Bet kas čia darosi? A.Valinsko žaidėjai vietoj smagaus žaidimo rodo tokį, kad verkti dėl Lietuvos norisi. Keistoji “SOS pagalba” Lietuvą murkdo ašarų balose.
Pirmadienio “TV forumo” dalyviai – kandidatai į Vilniaus merus – ne tik ašaras spaudžia, bet ir nesveiką agresiją skatina.
Ir dar tas oras. Ir dar tas uraganinis vėjas pajūry. Ir dar tas milijonas, pradingęs iš banko. Ir dar ta kankinanti nežinia: grįš ar negrįš iš Maskvos Viktoras. Ir dar Margarita Drobiazko su Povilu Vanagu už interviu televizijai 3000 litų užsiprašę.
Viena paguoda tik lieka: įsiklausyti į ciniką. “Nekviestoje meilėje” vaidinantį Adolfą Večerskį. Tikrą lietuvišką seimūną demonstruodamas jis visai neliūdnai pasako lietuvišką tiesą:
“Jeigu dėl visko jaudinsies, tai gal pradėsi jaustis atsakingas ir už mano skaudžią vaikystę?”
Beje, toje skaudžioje vaikystėje buvo mokoma teisingai: trys nuliai joje buvo vadinami trim nuliais. Šeši nuliai – šešiais nuliais.
O šiandien Lietuvoje rodomi šeši nuliai ir tvirtinama, kad tai yra milijonas.