Vyras ir berniukas traukia cigaretes metro, gatvėje paspiria elgetą. Vėliau važiuodami automobiliu abu išraiškingai parodo vidurinį rankos pirštą juos lenkiantiems vairuotojams.
O namuose abu su pasimėgavimu sumuša kažkokią moterį.
Matant žiaurumo perkreiptą vaiko veidą nugara nubėga šiurpuliai. Tačiau psichologai tvirtina, kad pykčio apimtas žmogus, prieš pastumdamas gatvėje praeivį ar susikivirčydamas su kaimynu, gali prisiminti tik tokius kadrus. Tai esanti teigiama tokios šokiruojančios reklamos įtaka.
Lietuvoje panašius vaizdus parodžiusi televizija tikriausiai būtų nušluota nuo žemės paviršiaus, o tokio klipo autoriai už smurto propagavimą atsidurtų teisiamųjų suole.
Praėjusią savaitę etikos sargai nutarė, jog nedera transliuoti prieš smurtą nukreipto socialinės reklamos klipo, kuriame vaizduojama, kaip mergaitė skriaudžia savo meškiną.
Lenkijoje sukurtą ir įvairiuose festivaliuose apdovanojimų už įtaigumą pelniusį klipą Lietuvoje siūloma rodyti tik po 23 valandos.
Užsimota ir prieš kitą socialinės reklamos TV siužetą - „Saugus internetas“. Jame matome, kaip paauglys internete randa ne tik žaidimų ir nekaltų pramogų, bet ir sekso paslaugas siūlančių gražuolių.
Tiesa, stendai su šia reklama yra įrengti miestuose šalia visuomeninio transporto stotelių. Taigi autobusai bei troleibusai tais maršrutais turėtų kursuoti tik po pusiaunakčio. Arba dienos metu į juos reikėtų neįleisti vaikų.
Neseniai lytinės ir politinės dorovės sergėtojai buvo uždraudę žiūrėti Baltarusijos televiziją ir kanalą „TV1000 East“.
Pirmąjį - bandydami mus apsaugoti nuo Aleksandro Lukašenkos propagandos. Antrąjį - dėl neva pornografinio jo turinio. Tačiau netrukus abu draudimus jie buvo priversti atšaukti.
O per televiziją transliuojama socialinė reklama, moralės sargų supratimu, tikriausiai turėtų atrodyti maždaug taip.
Tvarkingai apsirengęs (galima - Borato kostiumu) diktorius iš didžiulio lapo taisyklingai perskaito tekstą: „Tėvai, nemuškite savo vaikų“. Arba: „Alkoholis ir nikotinas ypač žalingi jaunam organizmui“.
Pastarasis sakinys - iš vieno Juozo Erlicko kūrinio. Todėl su gyvuoju klasiku reikėtų susitarti dėl autoriaus teisių.