Jo atstovas teisme, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius sako, kad šis žmogus šiuo metu gyvena tarsi pogrindyje.
„Jis negali prašyti darbo, gauti paskolos banke, naudotis bibliotekos paslaugomis, net – išsinuomoti filmo videotekoje. Visur reikia dokumento su asmens kodu. O asmens kodas rodo, kad jis yra priešingos lyties“, – sakė H.Mickevičius.
Pasakojimą apie transseksualų problemas Lietuvoje matysime laidoje „Žurnalisto tyrimas“ (LTV). Reportažą parengė Inga Larionovaitė.
Mūsų šalyje nėra teisės aktų, draudžiančių keisti lytį, tačiau nėra ir tai įteisinančių dokumentų. O lyties keitimo įstatymo Lietuvoje šiuo metu laukia maždaug 50 žmonių.
Svajoja ištekėti
Laidos rengėjai kalbino Palangoje gyvenantį Liną Lipeiką.
Visą gyvenimą troškęs būti mergina, jis jau pasidarė lyties keitimo operaciją. Iš pradžių Linas kreipėsi į žinomą mikrochirurgą Kęstutį Vitkų. Tačiau šis atsakė, kad nėra juridinio akto, kuriuo remdamasis jis galėtų atlikti tokią operaciją.
Linui padėjo Ekvadoro medikai. Po puspenktos valandos trukusios operacijos Linas ėmė vadintis Lina. Šiuo metu jis svajoja ištekėti už mylimojo italo. Tačiau susituokti trukdo įrašas pase, kad jis yra vyras.
Prieš kelerius metus buvo rengiamasi priimti lyties keitimo įstatymą. Tačiau tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas po pokalbio su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu pareiškė, kad mūsų valstybei tokį įstatymą priimti dar per anksti.
Lyties keitimo operacijos pasaulyje atliekamos jau beveik 60 metų. Europos valstybėse tokia operacija kainuoja apie 50 tūkstančių eurų.
Dingę pinigai
Kitas laidos pasakojimas – apie vieno sostinės daugiabučio namo gyventojus, kuriems gresia varžytynės.
Kažkada grupė Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės darbuotojų susibūrė į bendriją, planuodami pasistatyti namą. Jie paėmė paskolą iš banko. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad dalis šių pinigų kažkur dingo. Dalį namo butų areštavo antstoliai.
Tuometinė bendrijos pirmininkė tikina jokių nesąžiningų banko operacijų nevykdžiusi. Daugelis gyventojų negali sužinoti, kiek konkrečiai jie yra skolingi bankui, kadangi iki šiol su juo atsiskaitydavo bendrija.
Žmonės sakė, kad padengtų skolą, jei tik sužinotų, kiek privalo sumokėti. Už skolą kiekvieną dieną prisideda 0,5 proc. delspinigių. Šia istorija domėjosi žurnalistė Lina Paškevičiūtė.