Treti didelius pinigus uždirbo dėl to, kad turėjo tais laikais pelningas specialybes - ekonomisto, advokato ar inžinieriaus.
Apie anų laikų turtuolius bus pasakojama šį vakarą 22 val. 05 min. LTV laidoje „Požiūris“.
Vienas jų - pirmosios Lietuvos Vyriausybės finansų ministras Martynas Yčas. Jis vadinamas tautinio verslo pionieriumi. M.Yčas įkūrė vieną pirmųjų lietuviško kapitalo banką, daug akcinių bendrovių.
Verslininkas ir politikas ypač didžiavosi arklių tramvajų verslu. Kauniečiai mėgo į darbą keliauti ar savaitgaliais pasivažinėti vadinamosiomis „konkėmis“ - arklių traukiamais vagonais.
Politikos naujokams M.Yčas mėgdavo patarti: „Jeigu neturi milijono - nekišk nosies į politiką“. Tačiau vėliau verslininkas patyrė didelę nesėkmę - jo bankas bankrutavo.
O kitą savo turtą jis išsaugojo tik dėl to, kad suskubo jį perrašyti žmonai.
Pinigai laimės nedavė
Šioje laidoje taip pat bus pasakojama apie Vasario 16-osios akto signatarą Joną Vailokaitį bei jo brolį kunigą Juozą Vailokaitį. Jie taip pat išgarsėjo turtais ir visuomenine veikla.
Broliai Vailokaičiai visoje Lietuvoje buvo nupirkę daug bendrovių. Jiems priklausė didelė mėsos perdirbimo bendrovė „Maistas“, Palemono plytinė bei Ūkio bankas.
Spauda rašė, kad jų namai spindėjo prabanga - persiški kilimai, marmuras, brangūs paveikslai. Tačiau Vailokaičių klestėjimas baigėsi sovietams okupavus Lietuvą. Jonas su šeima pasitraukė į Vokietiją, o Juozui teko patirti tremtinio dalią.
Tragiškai susiklostė ir kito žinomo tų metų verslininko Jono Ramono likimas. Spauda rašė, kad automobiliais bei traktoriais prekiaujančios bendrovės vadovas maudėsi piniguose. Tačiau turtai jam nesuteikė laimės.
Kartą užklupęs savo žmoną su meilužiu verslininkas jį nušovė ir buvo nuteistas ilgus metus kalėti.
Lietuvos karo laivas
Kitas laidos pasakojimas - apie Lietuvos karinio jūrų laivyno istoriją. Tarpukario Lietuvos politikai planavo, kad iki 1947 metų valstybė turės moderniškus kreiserius ir povandeninius laivus.
Tačiau beveik visi planai liko tik popieriuose. Šiuo metu istorikai kalba tik apie vienintelį Lietuvos karo laivą - „Prezidentą Smetoną“. Jis buvo naudojamas mokymo tikslais.
„Prezidentas Smetona“ kasmet į jūrą išplaukdavo 10-12 kartų, jame buvo parengti keli šimtai jūrininkai. Lietuvai praradus nepriklausomybę šį laivą perėmė sovietai.