Klasikas Žygintas Pečiulis, mano mokytojas, apie LTV laidų vedėją R.Vilkončių pasakė diplomatiškai: “Jis nieko nepasako. Tik užpildo laiką. Zita Kelmickaitė tokį kalbėjimo būdą yra pavadinusi tryda”.
Abi citatos – iš “TV antenos” – šiaip jau itin korektiško kūrėjų atžvilgiu žurnalo. Bet ne apie televizinę spaudą ar TV kritikus kalbėsiu. Kalbėsiu apie parodiją ir, atleiskite, trydą.
Labiau nei iš tuščio į kiaurą daug mėnesių pilsto vienos LNK laidos vedėjai. Žodis “tryda” jų tekstams (argi tai tekstai?) pavadinti būtų itin švelnus.
Kad pagrįsčiau tai, tokių pavyzdžių ieškoti ilgai nereikia. Užtenka ant popieriaus ar virtualioje erdvėje išguldyti tai, ką jie sako kiekvienoje laidoje. Ir pirmoji vieta pasauliniame tuščiažodžiavimo čempionate – garantuota. Nes tai yra pustrečio karto liūdniau už lietuvišką futbolą.
Taigi: “Ar tu, Ramūnai, niekada neturėjai gyvūnelių?”
“Turėjau. Vorą...”
“Fu, Ramūnai...”
“Ko čia nustebot, juk vorai yra gyvūnai, jie yra naudingi...”
“Taip. Jie yra naudingi. Nes voratinklius reikia iš visur krapštyti.”
“Bet aš žinau, kad yra įrengimų, kurie muses gaudo.”
“Jei mėgsti vorus, tai gal tau ir tarakonai nepatinka?”
“Tarakonai yra rudi ir turi ūsus.”
“O vorai yra higieniški.”
“Dar kačiukai yra labai naudingi gyvūnai. Jie drasko baldus, žmones drasko”.
“Bet voratinklių maiste nebūna”
“O žiurkėnai net musių negaudo”
“Nu nesitikėjau, kad tu toks žiaurus ir paukščiukų žiemą nemaitini”
“O aš nekenčiu tokių daiktų, kurie patys savim nepasirūpina, išskyrus moteris”
“Paukščiukai nuo neatmenamų laikų patys susirasdavo sau maisto”
“Man pirmadienis šventė”
“O man kasdien šventė”
“Tai laimingo savaitgalio jums!”
Pastarasis sakinys, gero savaitgalio palinkėjimas, į eterį buvo paleistas pirmadienį, 21 val. 25 min. Ir tai buvo baigiamasis “Lalailos” sakinys. Visai smagi ir gera laida. Visame pasaulyje rodoma. Tik visame pasaulyje kvailesnių pseudokomentarų, kuriuos bando išspausti Zita, Gita ir Vyšniukas, nėra ir būti negali.
Bet sunkioji atletika ar peroksidiniai perukai čia taip pat niekuo dėti. Kažkur giliai, anapus ekrano, slepiasi titruose neįvardyti lietuviškieji scenaristai. Čia jų menas.
O to meno paslaptis paprasta: “pratempti” laidos laiką. Tik kodėl tiek sykių per visai neblogą laidą, vos tik ekrane pasirodo trijulė, esu priversta vėl bėgti pakramsnoti ar pasisioti?
Tuščiažodžiavimas ir tryda. Kaip sako mūsų redakcijos vyr. buhalterio pavaduotoja: “Nervai nelaiko!”