Pasaulio kine - ir lietuviški pėdsakai

Vyresnio amžiaus žmonės žino šią aktorę, nes Ruta Lee, jau būdama garsenybė, 1964 metais lankėsi Lietuvoje, mūsų ekranuose buvo rodomi kai kurie filmai su ja, bet jaunimui, ko gero, Rutos Lee pavardė yra naujiena.

O kurie dar lietuviai ar iš Lietuvos kilę žmonės įrašė savo vardus į pasaulio kino istoriją? Jų yra ne vienas, o kai kas, kaip antai režisierius ir prodiuseris Robertas Zemeckis ar aktorius Charlesas Bronsonas, tapo pirmojo ryškumo žvaigždėmis.

„TV antena“ siūlo pasinerti į pasaulio kino istoriją ir paieškoti ten kūrėjų, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuva.

K one kas metai pasaulio kino ir televizijos filmų titruose galima išvysti lietuvišką pavardę: R.Zemeckis, Jonas Mekas, Arija Bareikis, Jacques'as Sernas, Helmutas Bakaitis, Kazas Garas (Kazimieras Gaižutis).

Kartais televizijos parodo ir ankstesnių laikų filmų, kuriuose vaidino lietuviai ar iš Lietuvos kilę aktoriai - Johnas Gielgudas, Ruta Lee, Ann Jillian (Ann Jura Nauseda), Ch.Bronsonas (Buchinsky), Laurence'as Harvey, George'as Mikellis (Jurgis Mikelaitis).

Įvairiai yra susiklostę šių menininkų santykiai su Lietuva. Kai kurie moka lietuvių kalbą ir nesikrato lietuviškos kilmės (Ruta Lee, J.Mekas, A.Jillian, J.Sernas, H.Bakaitis, K.Garas).

Kiti, kaip aktorė A.Bareikis ar režisierius ir prodiuseris R.Zemeckis, kurių tik tėvai yra lietuviai, mažai ką žino apie Lietuvą.

Apie 2003 metais mirusią Holivudo kino žvaigždę Ch.Bronsoną teko skaityti, kad jis laisvai kalba lietuviškai ir net turi nuosavybės Lietuvoje, bet to įrodymų niekur neteko aptikti.

Lietuvoje gimęs britų ir Holivudo aktorius „Oskarui“ nominuotas L.Harvey didžiavosi esąs „litvakas“.

Prancūzų kino režisierius Claude'as Milleris, kurio protėviai gyveno Vilniuje, yra lankęsis Lietuvoje ir čia pristatė savo filmą „Akompanuotoja“.

Vieno garsiausių Europos režisierių Kanų ir Venecijos kino festivalių laureato brito Mike'o Leigh („Paslaptys ir melagystės“, „Vera Dreik“, „Viskas arba nieko“) seneliai gyveno Ukmergėje. Prieš kokį dešimtmetį M.Leigh taip pat aplankė protėvių kraštą.

Motinos gimtajame Vilniuje lankėsi garsus Holivudo prodiuseris ir scenaristas „Oskaro“ laureatas Akiva Goldsmanas („Nuostabus protas“, „Da Vinčio kodas“).

„Oskaro“ laureatas aktorius Seanas Pennas tvirtina kilęs iš tautų mišinio. Jo motina - airė, o tėvas - turintis rusiško bei lietuviško kraujo žydas.

Prieš porą metų Lietuvą, o konkrečiai - tėvo gimtąją Plungę, aplankė dramaturgas ir rašytojas Ronaldas Harwoodas, „Oskaro“ laureatas už scenarijų filmui „Pianistas“.

Kai TV ekrane stebėsite pastaruoju metu dažnai rodomus „senųjų bambeklių“ nutikimus, atsiminkite, kad vieną iš jų vaidina iš Lietuvos kilęs garsus Holivudo aktorius „Oskaro“ laureatas Walteris Matthau.

Populiaraus radijo personažo misterio Magu balsą praėjusio amžiaus viduryje žinojo visa Amerika, o jis priklausė lietuviško kraujo turinčiam Jimui Backui.

Tarp kitų Holivude įsitvirtinusių žmonių buvo ir daugiau su Lietuva susijusių kūrėjų. Tai Edas Asneris, Ronas Ely, Jackas Palance'as, Johnas Stroli, Jane Pauley, Tino Grossi.

Tvirtinama, kad kino, teatro ir televizijos aktorė Ruth Roman (1922-1999) irgi buvo lietuviškos kilmės. Ji Holivudo šlovės alėjoje už nuopelnus televizijai įamžinta savo vardo žvaigžde.

Tai vis vyresnės kartos ar jau mirę kūrėjai, ir apie jų lietuvišką kilmę kartais būna per mažai duomenų, kad galėtum dėl to kirsti lažybų.

Bet tarp jaunesnių kūrėjų irgi yra lietuviškų pavardžių. Režisierius Marius Balchunas (1971) Holivude baigia jau antrąjį filmą. Sparčiai kyla talentingo ir žavaus Amerikos televizijos ir teatro aktoriaus komiko Jasono Sudeikio (1975) žvaigždė.

15 metų užsienio kino ir televizijos filmuose bei teatre vaidmenis kuria Londone gyvenanti aktorė Ingeborga Dapkūnaitė (1964).

Garsiausias lietuvių kilmės aktorius yra britų teatro ir kino legenda seras Johnas Gielgudas (1904-2000), vadinamas vienu didžiausių XX amžiaus scenos ir ekrano meistrų.

Jis yra vienas iš vos kelių žmonių pasaulyje, kurie yra laimėję visus keturis svarbiausius pramogų meno apdovanojimus: televizijos „Emmy“, muzikos „Grammy“, kino „Oskarą“ ir teatro „Tony“.

Aktorius yra kilęs iš Lietuvos didikų Gelgaudų giminės, kuri dalyvavo 1831 metų sukilime. Jo seneliai 1880 metais emigravo į Didžiąją Britaniją. Būsimojo aktoriaus tėvas - Frankas Gielgudas, motina - Kate Terry, kurios teta - legendinė britų teatro aktorė dama Ellen Terry.

Baigęs Karališkąją dramos meno akademiją, J.Gielgudas 1921 metais debiutavo garsiajame „Old Vic“ teatre ir greitai tapo vienu garsiausių teatro aktorių. Jis buvo vadinamas genialiu W.Shakespeare'o vaidmenų kūrėju.

Nedaug yra žmonių, sugebančių kone aštuonis dešimtmečius išsaugoti puikiausią kūrybinę formą, kaip tai pavyko J.Gielgudui, kuris vaidino kone iki mirties, o mirė būdamas net 96 metų.

Jo teatriniai vaidmenys britų žinyne „Kas yra kas teatre“ užima net aštuonias skiltis.

Nemažai J.Gielgudas vaidino ir kine. Aukštaūgis aristokratiško veido aktorius kūrė ir klasikinius vaidmenis („Julijus Cezaris“, „Ričardas III“, „Kaligula“, „Romeo ir Džuljeta“), ir modernesnių laikų herojus.

J.Gielgudas buvo nominuotas „Oskarui“ už vaidmenį filme „Beketas“ (1964, režisierius Peteris Glenville'is) ir pelnė „Oskarą“ už sardoniško liokajaus vaidmenį juostoje „Arturas“ (1981, režisierius Steve'as Gordonas). Lietuvos žiūrovai jį galėjo matyti filmuose „Žmogžudystė Rytų eksprese“, „Slaptasis agentas“, „Gandhi“, „Prospero knygos“, o gal ir daugelyje kitų. Garsusis kūrėjas yra parašęs ir knygų.

Visų J.Gielgudo nuopelnų menui neįmanoma ir suminėti.

Prieš dvejus metus ekranuose pasirodęs britų režisieriaus Tony Scotto filmas „Domino“ privertė suskambėti ir Lietuvos vardą.

Mat šio filmo herojės - realaus personažo Domino Harvey tėvas - garsus britų aktorius Laurence'as Harvey (1928-1973) yra kilęs iš Lietuvos, ir tai, rašydami apie filmą, priminė spaudos leidiniai. Žavus, šaltas ir elegantiškas, kartais tikro anglo pavyzdžiu laikytas Laurence'as Harvey save vadindavo britu, kartais ir pietų afrikiečiu (ten jis augo nuo penkerių metų), tačiau, tikslindamas savo gimimo vietą ir tautybę, visada pareikšdavo esąs Lietuvos žydas.

Vidurinis iš trijų brolių Laruschka Mischa Skikne (toks tikrasis aktoriaus vardas) gimė 1928 metais Joniškyje. Kai jam buvo penkeri metai, tėvai emigravo į tuometinę Pietų Afrikos Sąjungą.

Užaugęs vaikinas atvyko į Londoną, kur įstojo į Karališkąją dramos meno akademiją, o ją baigęs pasirinko Laurence'o Harvey pseudonimą.

Didysis aktoriaus vaidmuo, išgarsinęs jį visame pasaulyje ir tapęs klasika, - Džo Lemptonas režisieriaus Jacko Claytono filme „Kelias į viršūnes“ (1959). Už šį vaidmenį L.Harvey buvo nominuotas „Oskarui“. Suvaidinęs dar viename ypač reikšmingame britų filme „Atsigręžk rūstybėje“, aktorius buvo pakviestas į Holivudą.

O ten prasidėjo jo era, nes L.Harvey vaidino garsiausiuose to meto filmuose su ryškiausiomis žvaigždėmis. Įdomu tai, kad nors aktorių „Oskarai“ ir aplenkdavo, jis tapo sėkmės talismanu savo partnerėms.

Štai Simone Signoret laimėjo „Oskarą“ už vaidmenį „Kelyje į viršūnes“, Elizabeth Taylor - nusifilmavusi „Baterfildo 8“, Julie Christie - už vaidmenį kino juostoje „Brangioji“. Geraldine Page ir Hermione Baddeley buvo „Oskarams“ nominuotos.

Vis dėlto septintojo dešimtmečio pabaigoje L.Harvey žvaigždė pamažu ėmė blėsti. Jis mirė būdamas vos 45 metų nuo skrandžio vėžio. Tragiškas likimas laukė vienintelės jo dukters Domino, kuri mirė būdama 35 metų, kaip manoma, nuo per didelės fentanilio dozės.

L.Harvey - vienas spalvingiausių žmonių, kurie kada nors sušvito ekrane, jis vadinamas vienu iš didžiųjų pasaulio kino aktorių klasikų.

Jo filmai įtraukti į pasaulio kino antologijas, juos studijuoja kino mokyklų studentai, ruošdamiesi atsakyti į klausimą: „Kas yra Amerikos avangardinio kino krikštatėvis?“

Tai - lietuvis Jonas Mekas (1922), kino teoretikas ir kūrėjas, rašytojas, Amerikos avangardinio kino pradininkas. Tai jis įkūrė „Filmų archyvų antologiją“ bei Filmų kūrėjų kooperatyvą, žurnalą „Film Culture“, buvo aktyvus Jurgio Mačiūno inicijuoto menininkų sambūrio „Fluxus“ veikėjas.

Gimęs Semeniškėse Biržų rajone, J.Mekas Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukė iš Lietuvos, studijavo užsienio universitetuose, kol galiausiai 1949 metais apsistojo Niujorke. Jo brolis Adolfas - taip pat kino menininkas.

J.Mekas bendravo su tokiomis meno legendomis kaip Andy Warholas, Allenas Ginsbergas, Salvadoras Dali, Yoko Ono ir Johnas Lennonas, jis gerai pažinojo JAV prezidento Johno F.Kennedy šeimos narius. Apie A.Warholą, J.Lennoną, S.Dali jis yra sukūręs filmus.

Vienas žinomiausių J.Meko filmų yra vaidybinė juosta „Brigas“ (1964), per vieną naktį nufilmuota rankine kamera. Filmas atrodė toks realistiškas, kad 1964 metų Venecijos kino festivalyje buvo pripažintas geriausia dokumentine juosta.

Tarp žinomesnių jo filmų - „Dienoraščio užrašai“ (1969), „Prisiminimai apie kelionę į Lietuvą“ (1972), „Neprarastas rojus“ (1980), „Kai aš judėjau pirmyn, kartkartėmis mačiau trumpus grožio blyksnius“ (2000), taip pat „Ši rojaus pusė - nebaigtos biografijos fragmentai“ (2001) ir dar daugybė kitų.

Apie J.Meką režisierius Peteris Sempelis sukūrė filmą „Jonas dykumoje“ (1994). Lietuvis yra pelnęs Niujorko ir Los Andželo kino kritikų asociacijų apdovanojimus už nuopelnus nepriklausomam kinui.

Žavi, gyvo būdo, plastiška blondinė Ruta Mary Kilmonis, regis, ir buvo sukurta ekranui. Išeivių iš Lietuvos duktė, gimusi 1936 metais Monrealyje, ji išgarsėjo po jauniausios sesers vaidmens Holivudo režisieriaus Stanley Doneno miuzikle „Septynios nuotakos septyniems broliams“.

Filmas buvo pristatytas bent keliems „Oskarams“, laimėjo tik vieną, bet Rutos debiutui tai buvo fantastiška pradžia. Be to, amerikiečiai ypač mėgsta miuziklo žanrą, ir kino kūrėjams aktoriai, mokantys dainuoti ir šokti, yra tikras lobis. Beje, vienoje šio filmo scenų Ruta šoka lietuvišką polką.

Dabar Rutos Lee filmografijoje - daugiau kaip 130 kino ir televizijos filmų. Tarp jų - daug garsių kino kūrinių, aktorė yra vaidinusi su tokiomis kino legendomis kaip Audrey Hepburn ir Fredu Astaire'u („Juokingas veidukas“, 1957, režisierius S.Donenas), Marlene Dietrich ir Charlesu Laughtonu („Nusikaltimo liudytojas“, 1957, režisierius Billy Wilderis), Franku Sinatra ir Deanu Martinu („Trys seržantai“, 1962, režisierius Johnas Sturgesas) bei kitomis pirmojo ryškumo Holivudo žvaigždėmis.

Sakoma, kad „žydrasis angelas“ M.Dietrich, „Nusikaltimo liudytojo“ filmavimo aikštelėje išvydusi Rutą Lee, pareikalavo, kad Rutos plaukai būtų nudažyti tamsiai.

Visa tai liudija, kad aktorė buvo padariusi karjerą, pateko į Holivudo elitą. Būtent tais jaunystės laikais Ruta Lee susipažino su jaunu aktoriumi Ronaldu Reaganu, kuris kine nepasiekė didesnių aukštumų, tačiau jam pavyko politiko karjera ir R.Reaganas tapo JAV prezidentu.

Amerikos lietuviai puikiai žino, kaip „Lietuvos reikalui“ Ruta Lee panaudojo šią jaunystės dienų pažintį. O ją tėvai ne tik išmokė lietuvių kalbos, bet ir užaugino Lietuvos patriote.

Ruta Lee iki šiol daug vaidina televizijos filmuose, yra išsaugojusi gerą kūrybinę formą ir dėl savo linksmo būdo turbūt yra daugiau amerikietė nei lietuvė. Nors ir netapusi pirmojo ryškumo žvaigžde, Ruta Lee yra puiki antrojo plano aktorė, kuriai pavaldūs visi žanrai - nuo komedijos ir miuziklo iki dramos.

Lietuvė yra turtingai Los Andželo aukštuomenei priklausanti dama, daug laiko skiria visuomeniniams reikalams. Ji yra viena iš garsiojo Thalios labdaros fondo, kuris remia dvasinių sutrikimų turinčius žmones, įkūrėjų, dalyvauja dar daugybės visuomeninių organizacijų veikloje, yra pelniusi Metų moters titulus.

Dar viena lietuvė blondinė sėkmingai kopė karjeros laiptais Holivude ir net yra tapusi Auksinio gaublio laimėtoja. Tai 1950 metais Masačusetso valstijoje Nausedų šeimoje gimusi Ann Jura, žinoma kaip aktorė ir dainininkė Ann Jillian. Su tėvais ji nuo vaikystės kalbėjo lietuviškai.

Ann būdama 11 metų pradėjo filmuotis televizijos juostose, ir talentingai muzikaliai mergaitei buvo žadama puiki ateitis. Užaugusi Ann Jillian studijavo psichologiją, paskui - operos meną ir vėl sugrįžo į ekraną.

Aktorė yra suvaidinusi 25 filmuose, daugiausia televizijoje ir daugiausia - smagiose situacijų komedijose, nes yra apdovanota komedinės aktorės talentu ir humoro jausmu. Ji vaidino net ir garsiojoje Brodvėjaus scenoje. 1979 metais vienas karščiausių Brodvėjaus spektaklių buvo „Saldieji vaikučiai“ su A.Jillian, Mickey Rooney ir Ann Miller.

Tarp pačių žinomiausių aktorės darbų televizijoje - populiarus serialas „Tai gyvenimas“ (1980), „Mae West“, (1982, už vaidmenį nominuota Auksiniam gaubliui ir „Emmy“), „Elis sala“ (1984, nominuota „Emmy“).

Būdama 35 metų, aktorė susirgo krūties vėžiu ir jai buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos. Moteris sėkmingai kovėsi su sunkia liga ir laimėjo, ji net pagimdė sūnų.

Ann Jillian sutiko, kad visą jos kovos su vėžiu kroniką fiksuotų filmavimo kamera. Taip 1988 metais TV ekrane pasirodė žiūrovus sukrėtęs filmas „Ann Jillian istorija“, kuris viršijo visus reitingus, aktorė trečią kartą buvo nominuota „Emmy“ ir apdovanota Auksiniu gaubliu.

Pasirodžius šiam filmui, už milijonui moterų suteiktą viltį ir drąsą Ann Jillian buvo renkama viena svarbiausių moterų Amerikoje ir pasaulyje. Su buvusio Amerikos prezidento žmona Betty Ford ji dalyvaudavo įvairiose kovos su krūties vėžiu akcijose.

1994 metais Ann Jillian išleido puikiai įvertintą muzikos albumą „In The Middle of Love“, vaidina televizijos filmuose, koncertuoja, užsiima visuomenine veikla.

Jo veidas tarsi nugairintas vėjų ir saulės, o žvilgsnis niūrus, iš padilbų. Jis santūrus ir vyriškas, puikiai valdantis įvairius ginklus, mokantis ir kumščiais pliektis, kol kūnas virsta viena mėlyne. Tai pirmojo ryškumo Holivudo kino žvaigždė Charlesas Bronsonas (1921-2003).

Niekuo jis nepanašus į lietuvį, nors gimė lietuvių išeivių Buchinsky šeimoje Pensilvanijoje. Mat aktoriaus veide ypač išsiskiria akys: įkypos, kiek užkritusiais vokais, panašios į rytietiškas. Dėl to Ch.Bronsonas dažnai vaidindavo meksikiečius ir indėnus.

Kartą radau įdomų tokios jo neįprastos išvaizdos paaiškinimą: esą aktoriaus protėviai turėję ne tik lietuviško, bet ir totoriško kraujo.

Tačiau būdas jo tikrai buvo lietuviškas. Su Ch.Bronsonu dirbę kūrėjai pasakojo, kad jis buvo neįprastai tylus, mažakalbis, dėmesingai klausydavo režisierių nurodymų ir juos sąžiningai vykdydavo.

Būsimasis aktorius augo skurdžioje angliakasio 14 vaikų šeimoje. Jis vienintelis baigė aukštąją mokyklą, studijavo aktoriaus meną ir pradėjo vaidinti Pasedenos teatre. Vienas jo pedagogų rekomendavo jaunuolį Holivudo režisieriui Henry Hathaway, ir taip Charlesas pradėjo vaidinti kine.

Pavardė Buchinsky, kaip neskambi, buvo pakeista į Bronsono, - taip buvo vadinami vieni Holivudo vartai.

Karjeros lūžis įvyko po trilerio „Vaško namai“ (1953). Nuo tada Ch.Bronsonas pradėjo vaidinti išlakaus stoto raumeningus vyrus, dažniausiai apnuogintu torsu. Jo garsiausi to meto filmai - „Vera Krusas“ (1954), „Strėlės skrydis“ (1957).

Bet fantastiškos sėkmės aktorius sulaukė pasirodžius režisieriaus Johno Sturgeso vesternui „Šaunusis septynetas“. Netrukus buvo ir įspūdingi vaidmenys J.Sturgeso filme „Didysis pabėgimas“ (1963), Sergio Leone „Kartą Laukiniuose Vakaruose“ (1968), Stuarto Rozenbergo „Meilė ir kulkos“ (1978). O Seano Penno „Indėnų bėgikas“ (1991) įrodė, kad Ch.Bronsonas - puikus charakterinis aktorius.

Ypač Ch.Bronsoną mėgo Europos žiūrovai. Jis tikriausiai jiems atrodė egzotiškas ir vyriškas.

Tačiau per visą gyvenimą sukūręs daugiau kaip pusantro šimto vaidmenų klasika tapusiuose filmuose, aktorius negavo jokio rimtesnio apdovanojimo, išskyrus žvaigždę Šlovės alėjoje.

Susirgęs Parkinsono liga, jis mirė nuo plaučių uždegimo komplikacijų.

Kad ir kokia būtų įspūdinga Ch.Bronsono karjera, tačiau didžiausios karjeros kine yra pasiekęs Holivudo prodiuseris ir režisierius Robertas Zemeckis. Sakoma, kad jo filmų pelnas siekia kelis milijardus dolerių, o pats režisierius kartais pavadinamas kino genijumi.

R.Zemeckis gimė 1952 metais Čikagoje lietuvio ir italės šeimoje. Svarbiausią vaidmenį jo gyvenime suvaidino motina, todėl R.Zemeckis, nors ir neslepia savo kilmės, savęs lietuviu nelaiko.

Jis pradėjo filmuoti dar mokykloje, vėliau studijavo kino meną Kalifornijoje ir čia buvo pastebėtas paties Steveno Spielbergo. Pirmasis sėkmingas jo filmas buvo „Romanas su brangakmeniu“ (1984), po to sekė „Atgal į ateitį“ (nominuotas „Oskarui“, 1985, yra dar dvi vėlesnės dalys).

Po šių didžiulės komercinės sėkmės sulaukusių filmų R.Zemeckis tapo vienu žymiausių kūrėjų Holivude. Jo smagus filmas „Kas pakišo triušį Rodžerį?“ buvo pripažintas nauju žodžiu kine, pelnė daug įvairių premijų.

R.Zemeckiui iš viso būdingas noras plėsti kino meno ribas, jis nuolat ieško naujovių, žavisi kino efektais, ir jie dažniausiai jam pavyksta. Kritikai jį vadina žmogumi, kuris turi absoliučią kino klausą. Jis - ne tik režisierius, bet ir savo filmų scenaristas.

1994 metais R.Zemeckis sukūrė filmą apie vadinamąjį paprastą žmogų „Forestas Gampas“, už kurį pelnė „Oskarą“. Vienu geriausių pastarojo meto filmų vadinama ir jo režisuota melodrama „Kur nuneša sapnai“ (2000) bei nuotykių juosta „Prarastasis“ (2000).

Visų R.Zemeckiui skirtų apdovanojimų neįmanoma ir suskaičiuoti, nors formaliai jis režisavo vos daugiau kaip 20 filmų.

Be to, jis yra įsteigęs savo filmų kūrimo bendrovę, sėkmingai prodiusuoja juostas (jų yra daugiau kaip 30) ir yra vadinamas vienu turtingiausių žmonių Holivude. Tačiau R.Zemeckis priklauso tiems menininkams, kuriems kurti kiną yra didžiulis asmeninis malonumas.

Praėjusių metų Kanų kino festivalio sekcijos „Kanų klasika“ garbės viešnia buvo aktorė Joanna Shimkus. Ji buvo pakviesta pristatyti klasikinį prancūzų režisieriaus Robert'o Enrico romantinį detektyvą „Nuotykių ieškotojai“ (1967). J.Shimkus partneriai šiame filme - kino žvaigždės Alainas Delonas ir Lino Ventura.

Joanna Shimkus yra gimusi 1943 metais Kanadoje, Halifakso mieste, lietuvių išeivių šeimoje, bet su Lietuva ją, regis, sieja tik kilmė.

Nors aktorė kine žibėjo trumpai, bet užtat ryškiai kaip meteoras. Daili, išlakaus stoto, didžiulių išraiškingų akių, ilgais ant nugaros vilnijančiais plaukais J.Shimkus karjerą pradėjo kaip modelis. Ji patiko Europos mados kūrėjams, ir ypač ją pamėgo Paryžius. Būdama 20 metų, J.Shimkus pradėjo filmuotis prancūzų režisierių juostose ir netrukus buvo pavadinta viena gražiausių ekrano moterų.

Gražuolė kine debiutavo Jeano Aurelio juostoje „Viskas yra meilė“ (1964) ir kasmet suvaidindavo po vieną ar kelis vaidmenis garsių to meto režisierių - Claude'o Chabrolio, R.Enrico ir kitų - filmuose.

J.Shimkus sudomino ir Holivudą, ten aktorė vaidino net su ryškiausiomis to meto žvaigždėmis - Elizabeth Taylor ir Richardu Burtonu Josepho Losey filme „Sensacija“.

Roberto Alano Aurthuro filme „Paskutinis žmogus“ ji susipažino su savo partneriu Sidney Poitier ir 1976 metais už jo ištekėjo. Paskutiniai jos filmai - „Laikas mylėti“ ir „Jaunojo maklerio vedybos“ (1971).

Juodaodis S.Poitier yra vienas garsiausių Holivudo aktorių, dukart „Oskaro“ laureatas. J.Shimkus metė kiną ir tapo interjero dizainere.

Daug kas galėjo nustebti prieš trejus metus vieno garsiausių pasaulio režisierių Woody Alleno filmo „Melinda ir Melinda“ titruose išvydęs lietuvišką pavardę.

Tai - Amerikos aktorė Arija Bareikis, kuri filme „Melinda ir Melinda“ sukūrė nedidelį Selės vaidmenį. Tačiau vaidmuo pas tokio lygio meistrą kaip W.Allenas - jau nemažas įvykis.

Įdomiausia, kad Arijos Bareikis internetinis puslapis moko, kaip taisyklingai tarti jos esą lietuvišką vardą Arija, tačiau nė žodžiu neužsimena apie pavardę.

A.Bareikis gimė 1966 metais Indianos valstijoje, Blumingtone. Lietuvis yra tik jos tėvas - Luizianos valstijos universiteto tarptautinių santykių profesorius bei germanistas Robertas Bareikis.

Užbaigusi vidurinę mokyklą Blumingtone, Arija išvyko studijuoti į Stenfordo universitetą Kalifornijoje, metus studijavo Berlyne. Vėliau ji apsigyveno Niujorke ir Aktorių studijoje ėmė mokytis dramos meno bei šokių.

Arija filmavosi studentiškuose ir nepriklausomų režisierių filmuose, vėliau kūrė pagrindinius bei antraplanius vaidmenis televizijos filmuose, vaidino ir reklaminiuose klipuose.

Tarp žinomesnių Arijos filmų - „30 dienų“, „Kitas pasaulis“, „Visi mano vaikai“, taip pat MTV juosta „Džo butas“, serialas „Ozas“. Seriale „Amerikos ambasada“ 2002 ji sukūrė pagrindinį JAV ambasados vicekonsulės Londone Emos Brodi vaidmenį. '

Pasirodžius šiam serialui, naujienų agentūros AP televizijos apžvalgininkas Frazier Moore'as dailią valiūkišką blondinę Ariją pavadino žavesio ambasadore.

Neseniai Ariją matėme kino komedijose „Vyras už pinigus“, „Vyras už pinigus: žigolas iš Europos“. Jos karjera klostosi palyginti sėkmingai, ir ji tikrai jaunatviškai atrodo.

Aktorė pastaruoju metu suvaidino režisierių Gwyneth Paltrow (tai garsios aktorės režisūrinis debiutas) ir Mary Wigmore komedijoje „Susitarimo laužytojas“, garsiajame TV seriale „Grėj anatomija“, klasiko Sidney Lumeto trileryje „Kol velnias sužinos, kad tu mirei“ ir Carlo T.Evanso dramoje „Proto ribos“.

Gal ir ne kažin kas, bet ir neblogai.

Praėjusiais metais rodytas Holivudo režisieriaus Rono Howardo trileris „Da Vinčio kodas“ pagal garsiąją Dano Browno knygą turėjo ir netikėtą lietuvišką akcentą.

Mat šio filmo scenaristas bei prodiuseris „Oskaro“ laureatas (už filmą „Nuostabus protas“, 2001, režisierius R.Howardas) Akiva Goldsmanas (1962) prieš keletą metų lankėsi Lietuvoje. Jo motina - Vilniuje gimusi Mira Rothenberg Antrojo pasaulinio karo metais emigravo į Niujorką.

Lietuvos pilietybę turinti moteris atvyko norėdama įteisinti grąžintiną nuosavybę ir atgauti jai priklausiusį trijų aukštų namą Vilniaus senamiestyje. A.Goldsmanas sakė ketinantis pasirūpinti šiuo namu, jį restauruoti, įrengti jame butus ir kultūros centrą.

„Aš nekalbu lietuviškai. Gimiau Niujorke, tėvai namie kalbėjo anglų ir jidiš kalbomis. Bet Vilniui jaučiu keistų sentimentų - lyg pagaliau aplankyčiau seniai paliktus namus.

Motina vis primena, kad šiomis gatvėmis vaikščiojo seneliai. Pajutau, kad vos per dieną tarp manęs ir šio miesto užsimezgė kažkoks nepaaiškinamas ryšys“, - prisipažino vienas sėkmingiausiai dirbančių Holivudo kino kūrėjų.

A.Goldsmano kino sąskaitoje - scenarijai filmams „Betmenas ir Robinas“, „Betmenas amžinai“, „Starskio ir Hečo“ prodiusavimas. Jau kuriamas filmas pagal kitą D.Browno bestselerį „Angelai ir demonai“, kurio scenaristas yra A.Goldsmanas, o režisierius - R.Howardas.

A.Goldsmano - scenaristo ir prodiuserio - planuose yra gyva galybė naujų projektų, todėl jo kitąkart atvykstančio į Vilnių, ko gero, reikės ilgai palaukti.

„Mane užliejo emocijų banga. Po daugelio metų grįžau į gimtinę. Norėjau aplankyti Lietuvos miestus ir susitikti su giminėmis“, - prieš trejus metus lankydamasis Lietuvoje, kalbėjo žinomas italų aktorius Jacques'as Sernas (1925).

Trejų metų išvykęs iš Lietuvos aktorius į gimtinę sugrįžo pirmą kartą. Jo tėvas Jokūbas Šernas buvo Nepriklausomybės Akto signataras, įtakingas žmogus Lietuvoje. Vedė aktorę Verą Fainbergaitę, jiems gimė sūnus, bet tėvas netrukus mirė ir Jokūbas su motina išvyko gyventi į Prancūziją, kurioje ir užaugo. Antrojo pasaulinio karo metu jis net kalėjo Buchenvalde.

Jau po karo jį, dailiai nuaugusį sportišką mediką studentą, pastebėjo vieno kino prodiuserio asistentas. Prasidėjo aktoriaus J.Serno karjera prancūzų, o vėliau ir italų kine (jis daug metų gyvena Italijoje), kuri trunka net iki šių dienų.

Nuostabaus grožio blondinas lietuvis. Romantiškas mylimasis, kuriam neįmanoma atsispirti, - taip būdavo rašoma apie J.Serną ir jaunystėje, ir vėlesniame amžiuje. Aktoriaus filmografija didžiulė - šimtas filmų.

Tiesa, jis buvo ir liko daugiau žinomas kaip antraplanių vaidmenų kūrėjas, bet šį savo darbą atlikdavo įspūdingai. Šiemet aktorius galės švęsti savo debiuto kine 60 metų jubiliejų. Ypač pritrenkiamai jis atrodydavo vaidindamas kostiuminiuose filmuose romantiškus meilužius.

Bet yra keletas J.Serno filmų, kurie pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Tarp jų - Holivudo režisierių Davido Butlerio „Šok į pragarą“ (1955) ir ypač Roberto Vise'o „Trojos Elena“ (1956).

Pastarajame jis suvaidino Parį, o jo partnerės buvo sekso dievaitės Brigitte Bardot ir Rosanna Podesta. Tačiau romanas su Holivudu nesusiklostė, ten jam siūlė ne itin reikšmingus vaidmenis, ir aktorius grįžo į Romą.

Kitas jo kūrybinėje biografijoje svarbus vaidmuo - kino dievaitis Federico Fellini šedevre „Saldus gyvenimas“ (1960). Beje, aktorius sugebėdavo per metus nusifilmuoti net keliose juostose.

Aktorius daug filmavosi televizijoje. Jo naujausias darbas - TV mini seriale „Popiežius Luciani: Dievo šypsena“, kuriame jis suvaidino lietuvių kilmės monsinjorą Marcinkų.

„Apie Plungę, dar jos nematęs, aš pagalvojau ir tądien, kai apdovanotas „Oskaru“ nuo scenos grįžau į savo vietą šalia žmonos. Pagalvojau, koks ilgas kelias nuo Plungės iki „Oskaro“. Jei tai matytų mano miręs tėvas...“

Taip prieš porą metų kalbėjo tėvų gimtinėje Plungėje pirmą kartą apsilankęs garsus rašytojas ir scenaristas „Oskaro“ laureatas Ronaldas Harwoodas („Pianistas“, 2002, režisierius Romanas Polanskis).

R.Harwoodas gimė 1934 metais Keiptaune, Pietų Afrikos Sąjungoje (dabar - Pietų Afrikos Respublika), į kurią iš Plungės persikėlė jo seneliai su būsimuoju Ronaldo tėvu.

1951 metais jis išvyko į Angliją siekti teatralo karjeros. Baigęs Karališkąją dramos meno akademiją, R.Harwoodas pradėjo dirbti teatre aprengėju ir šį savo gyvenimo etapą aprašė garsiojoje pjesėje „Aprengėjas“, kuri laimėjo prestižines teatro premijas, o vėliau perkelta į ekraną buvo pristatyta „Oskarui“.

Ši pjesė buvo pastatyta ir Vilniaus akademiniame dramos teatre, o aprengėją čia suvaidino Arūnas Sakalauskas.

Nuo 1960 metų R.Harwoodas rašo pjeses, romanus, dokumentines apybraižas bei scenarijus. Dažnai jo kūrinių herojai buvo menininkai, bet jį domino ir Antrojo pasaulinio karo istorija. Šia tema R.Harwoodas sukūrė scenarijus garsiems filmams „Operacija „Švintant“ (1975), „Pareiškimas“ (2003), „Pasirinkimas“ (2001).

Kūrėjui puikiai sekėsi visos sritys. Jo apdovanojimų sąrašas - didžiulis.

Nuo 1993 iki 1997 metų R.Harwoodas buvo tarptautinio PEN klubo prezidentas. Jis parašė scenarijus daugiau kaip 30 filmų, tarp kurių - „Būti Julija“ (2004), „Oliveris Tvistas“ (2005), išleido 12 knygų.

Jo pasirodymas įspūdingas, kaip ir dera visatos Architektui. Nepaprastai taurus aristokratiškas veidas, žilstelėję plaukai, puikios manieros, rafinuota kalba.

Beveik taip galima įsivaizduoti Dievą, kurį išvydome viename garsiausių pastarojo meto kino kūrinių - Holivudo režisierių Andy ir Larry Wachovsky filmuose „Matrica: perkrauta“ ir „Matrica: revoliucija“.

Architektą suvaidino lietuvių kilmės australas Helmutas Bakaitis (1944), mūsų matytas ir populiariame seriale „Be namų negerai“. Aktoriui pasisekė gauti šį filme tokį svarbų vaidmenį, nes „Matrica“ kaip tik buvo filmuojama Australijoje ir juostos kūrėjams reikėjo tokio tipažo aktoriaus.

H.Bakaitis gimė karui baigiantis Silezijoje, o 1949 metais jo tėvai laimės ieškoti atvyko į Australiją. Dar gimnazijoje atsiskleidė H.Bakaičio aktoriaus talentas, ir baigęs mokyklą jaunuolis įstojo į Nacionalinį dramos meno institutą Sidnėjuje mokytis aktorystės. Vėliau studijavo Didžiojoje Britanijoje.

Jau daug metų H.Bakaitis yra Australijos nacionalinio dramos meno instituto vadovas. Jis režisuoja, rašo pjeses, vaidina teatre, kine ir televizijoje, yra savo šalyje populiarus ir gerbiamas žmogus. H.Bakaitis gerai kalba lietuviškai.

Jei esate 185 centimetrų ūgio ir galingo kūno sudėjimo, jums garantuojamas detektyvo vaidmuo. Arba atvirkščiai - nusikaltėlio.

Taip nutiko aktoriui Kazui Garui, kuris suvaidino tokioje daugybėje serialų Amerikoje ir Didžiojoje Britanijoje, kad juos sunku ir suskaičiuoti.

Aktorius Kazimieras Gaižutis gimė 1940 metais Kaune. Su tėvais po karo atvyko į Ameriką ir nuo devynerių metų jau vaidino reklamose bei televizijos filmuose. Užaugęs jis tapo idealiu veiksmo filmų herojumi: vaidino ir banditus, ir policininkus ar šerifus. Įsimenanti visada buvo ne tik jo išvaizda, bet ir reto žemo tembro balsas.

Kazas Garas yra sukūręs vaidmenų ir didžiajame kine. Tai „Paskutinis safaris“ (1967), „Nuogas kerštas“ (1985), „Lapkričio žmogus“ (1993), „Greitas ginklas“ (1993). Tačiau labiausiai aktorių išgarsino serialai, ypač tokie kaip britų „Keistas pranešimas“ (1968).

Jis yra sukūręs ir nedidelius vaidmenis tokiuose garsiuose serialuose kaip „Ligoninės priimamasis“, „San Francisko gatvės“, „Starskis ir Hačas“ bei kituose. Iš viso - per 50 vaidmenų televizijoje ir kine, yra žinomas ir kaip rašytojas.

Filmuodamasis Anglijoje, K.Garas tame pačiame seriale „Keistas pranešimas“ galėjo sutikti savo tautietį aktorių George'ą Mikellį (1930). Jurgis Mikelaitis yra gimęs Lietuvoje, bet po karo atsidūrė Australijoje, ten įgijo aktoriaus profesiją, pradėjo vaidinti teatre ir televizijoje.

Aktorius netruko persikelti į Angliją ir pradėjo vaidinti TV serialuose. Jį pastebėjo ir Holivudas, ten aktorius svarbiuose filmuose sukūrė kelis antraplanius personažus. Jis nusifilmavo Holivude Andrew L.Stone'o juostoje „Slaptažodis: drąsa“ (1962), Martino Ritto „Šnipas, kuris atėjo iš šalčio“ (1965), o filme „Didysis pabėgimas“ galėjo sutikti savo tautietį Ch.Bronsoną.

Iš viso J.Mikellis yra sukūręs daugiau kaip 50 vaidmenų kine ir televizijoje. Aukštaūgis, išlakaus stoto ir arijietiškų veido bruožų aktorius dažnai vaidindavo karininkus, ypač nacistus, taip pat detektyvus.