Juokinga, kad taip yra ne tik Vilniuje, bet ir Telšiuose.
Tačiau rezultatai rodo, kad tie žmonės meluoja. Ir tuomet iškyla klausimas: kam meluoja – sau ar mums?
Čia politika baigiasi ir prasideda pamąstymai apie kas savaitę skelbiamus TV programų reitingus.
Žiūrovams tie reitingai nesvarbūs, nes nei pirmo, nei penkiolikto “Dangaus” žiūrovas nesės žiūrėti L.Donskio laidos, o žmogus su aukštuoju išsilavinimu – “Top 10” ar “TV pagalba”.
Bet reitingai yra svarbūs konkuruojančioms televizijoms, lenktyniaujantiems prodiuseriams, dėl vietos po saule besigrumiantiems TV žurnalistams, ir, žinoma, reklamos davėjams. Vadinasi, svarbūs tiems, kas iš televizijos uždirba duonytei, o kartais – margarinui ir sviestui.
O dabar – citata iš leidinio, kuriame savaitgaliais skelbiami tie reitingai: “Tyrime dalyvauja daugiau nei 950 visų Lietuvos regionų gyventojų nuo 4 metų”.
Nors mano sesutei Agnei jau greit šešeri, tikrai nenorėčiau, kad ji imtų vertinti šį mano rašinį. Leonidas Donskis, ko gero, nenorėtų, kad jo laidas vertintų Minedas. Ir t.t.
Ir todėl nesmagu yra kūrėjui, kuris, žinodamas, kad jo laidą žiūri bemaž pusė milijono Lietuvos žmonių, žino: vertina “daugiau nei 950”. Kiek tarp jų keturmečių? Kiek sulaukusių 90-ties ir daugiau? Kaip beskaičiuotum, vertintojų lieka apie 600.
Jei paimsite kalkuliatorių (jis yra jūsų mobiliajame telefone), tai sužinosite, kad tie paskelbtieji sociologinių tyrimų duomenys yra – viso labo – 1 (!) žiūrovų procento nuomonė.
Visi girdėjome apie kažkokius televizoriuose įmontuotus ir programų žiūrėjimą fiksuojančius skaitiklius.
Bet kas juos matė? Kokia TV juos rodė ir su jų šeimininkais kalbėjosi? Į kieno televizorius tie skaitikliai įmontuoti? Koks TV žurnalas apie tai rašė? Kas yra tie laimingieji, kuriems patikėta spręsti apie televizijos darbininkų prakaito kainą?
Gali būti, kad tai protingi, intelektualūs ir išsilavinę žmonės. Bet, - kaip vienas kritikas sakė, - gali būti, kad jie ir televizoriaus neturi.
Rodau savo gyvenimo draugui reitingus, o jis – išvydęs penktoje vietoje vaidybinę laidą “TV detektyvai” sako: “Negali būti”! Tada aš jam sakau: “O kas išrinko Tokią?”. Jis man: “Ne aš išrinkau! Ne aš sustatau reitingų eilutę!”.
Bet aš žinau: jis yra vienas iš tų dviejų mano pažįstamų, balsavusių už “Tvarką ir teisingumą”. Meluoja, bestija! Tad visai gali būti, kad į jo TV dėžę taip pat yra įmontuotas tas viską fiksuojantis daikčiukas. Todėl niekada pas jį – kur televizorius šalia sofos stovi – nepasilieku: geriau tegu ateina pas mane, kur jokia aparatūra nieko nefiksuoja.
... Prieš savaitę buvau Anykščiuose. Gražioje trobelėje ant Rubikių kranto minėjome Gandrų šventę. Vienai jaunajai gandrininkei toji šventė sutrukdė “chaltūrą” (taip ji vadina laisvalaikiu atliekamus sociologinius tyrimus, kuriuos paskui siunčia į Vilnių). Tada ankstyvą sekmadienio rytą ji pabeldė į mano duris:
- Klausyk, tu rašai apie “teliką”, ta biški nusimanai. Aš nulėksiu šampano, o tu, - sako ji man, -padėk kryželius prie tų laidų, kurias “žiūrėjo” Petraitis, Jonaitis, Antanaitis ir Vardenis Pavardenis. Būk žmogus...
Sutikau pusvalandį tuo žmogumi pabūti: sudėliojau anketose kryželius taip, kaip man teisinga atrodė.
Rezultatas buvo stulbinantis: mėgstamiausia mano laida iš 32-osios vietos per savaitę palypėjo į 12-ąją. Jos žmonėms, įtariu, margariną ant duonos riekelės pakeitė sviestas. Mat tikriausiai gavo daugiau reklamos.
Tiesa, taip galėjo ir nebūti. Bet taip galėjo ir būti. Na, pilkit dabar smagųjį virtualųjį purvą! Komentuokit!
Kuo daugiau komentarų, tuo didesni mano rašinių reitingai. Prašysiu šefo padidinti honorarą!