Ties, laida “Nuo… iki…” šįkart niekuo dėta: ponia Rūta savo aksominiu balsu įgarsino iš Kinijos nupirktą laidą “Misteris pasaulis 2007. Grožio kunkursas”.
Dėl gražiausio pasaulio vyriškio vardo (velniškai subtili kategorija) rungtyniavo penkiasdešimt šešių pasaulio šalių atstovai. Ir tiek kartų laidos įgarsintoja-žurnalistė vietoje naudininko pavartojo galininką.
Ji sakė: “… atstovaujanti Boliviją… Lietuvą… Venesuelą… Graikiją”. Bet jau ketvirtokai žino, kad atstovauti reikia Lietuvai ir Bolivijai. Graikijai ir Venesuelai.
Bet tai tik spalvinga detalė.
Ir visai ne dėl jos tuntai Lietuvos moterų sėdo prie ekranų. Jos norėjo pamatyti tikrus vyrus: galingus, protingus, ištvermingus ir, žinoma, seksualius.
Kas nors – galbūt – norėjo pamatyti Kiniją.
Beveik be išimties visiems rūpėjo pamatyti, kaipgi pasaulio vyrų kontekste atrodo Lietuva ir iki tol negirdėtas jos gražuolis – stipruolis – protinguolis Gintaras Kuculis.
Vyrų buvo. Gražuolių – kokie trys. Kinijos pamatėme gabalėlį: paplūdimį ir viešbutį. O G.Kuculį – tris kartus: vienąsyk devynias sekundes ir dar dukart po tris.
Sužinojome dvi įdomias detales. Kad Kinija yra ekonomiškai stipriausia XXI amžiaus valstybė, ir kad komisijoje yra gražiausia pasaulio žiurkė (čia pagal rytietišką horoskopą).
Dar buvo visai neblogos kinų gimnastės. Bet aš norėjau vyrų. Gražių. Stiprių. Protingų.
Vyrai lipo į kalną. Laipteliais. Diktorinis ponios Rūtos tekstas pranešė, kad jie labai pavargo. O jie stovėjo ir šypsojosi.
Paskui trys iš vyrų gamino kokteilius. Paskui tempė valtis į vandenį. Be jokių pastangų. Išdykaudami.
Paskui jie – kaip gėjai – jojo vienas ant kito. Matėsi, kad Chuanui Garsijai iš Ispanijos ir Vito Domingezui iš Venesuelos tai buvo atgrasu.
Tik vokietis pranešė, kad mėgsta gaminti valgį. Tik islandas į pristatymą atėjo su kaklaryšiu.
Nė akimirkos nesuabejojau, kad tarp nugalėtojų mažaūgis ir nesimpatiškas kinas.
O paskui iš penkiasdešimt šešių vyrų staiga – nepranešant kriterijų – liko dvylika. Iš dvylikos – penki. Ir nugalėjo ispanas.
Dailaus veidelio. Gražios šypsenos. Su per skruostus riedančiomis džiaugsmo ašaromis.
Aš ne ašaras norėjau matyti: nežinau, ar jis raumeningas, ar kojos jo gražios ir – kaip jis atrodo su trumpikėmis.
O kur Gintaras Kuculis?
“Lietuvos ryto” su jo nuotrauka neišsaugojau. Nežinau, iš kur jis atsirado, kas jį į konkursą pasiuntė, ir kur jis dabar pradingęs.
O gal geriau reikėjo pasiųsti į tą konkursą Žydrūną Savicką?
Ir pažiūrėti būtų į ką, ir parodyti. Ir galbūt papasakotų jis kinams, kaip lietuviškiems laikraščiams pasakoja apie savo hiperseksualumą.
Bet negaliu nei renginį filmavusios Kinijos televizijos, nei jį rodžiusios LNK, nei savęs – niekalą žiūrėjusios – kaltinti: visi gi žinom, kad prekės iš tos šalies yra pigios ir menkavertės.
Reikėtų tik poniai Rūtai gramatikos pasimokyti.