Dosjė. 58 metų V.Pauliukaitis gimė Marijampolėje. Baigė šio miesto muzikos mokyklos fortepijono klasę ir Kauno S.Nėries vidurinę mokyklą. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Muzikos ir teatro akademija) įgijo televizijos režisieriaus specialybę. 28 metus dirbo Lietuvos televizijoje muzikos laidų režisieriumi.
Šiuo metu V.Pauliukaitis - laisvai samdomas režisierius.
- Kai kurie „Iššūkio žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtuko“ žiūrovai jūsų ir Jurijaus Smorigino replikomis domėjosi labiau nei konkurse skambančiais kūriniais. Kartą Jurijus Smoriginas pareiškė, kad jūs jo „aklai“ nekenčiate. Kokie iš tiesų jūsų santykiai?
- Formalūs. Nesame nei draugai, nei priešai. Nežinau, kodėl jis taip pasakė. Gal nervinasi dėl to, kad nėra tarp konkurso geriausiųjų.
Nieko nenoriu komentuoti, kad vėl neįpilčiau alyvos į ugnį. Tiesą sakant, tai man jau gerokai pabodo. Todėl nusprendžiau baigti tuos apsižodžiavimus su J.Smoriginu. Jie jau išvirto į pokalbius, kurie neverti to šou. Jis - kur kas aukštesnio lygio.
- Ar ne per daug galių turi vertinimo komisijos nariai? Juk žiūrovams sunku pakeisti jūs balsavimo rezultatus.
- Mūsų uždavinys - paraginti žiūrovus nesutikti su mūsų nuomone ir susidaryti savąją. Mes galbūt parodom gaires ir skatiname dalyvių atsakomybę. Juk prizai - 50 000, 20 000 ir 10 000 litų - yra nemaži.
- Sunku apsispręsti, kuriems dalyviams skirti balus?
- Dabar jau sunku, nes daug dalyvių ėmė dainuoti vienodai gerai.
- Ar ryžtumėtės eiti į šį projektą kaip dalyvis?
- Aš jau nešokčiau ir nedainuočiau. Per savo gyvenimą esu nemažai šokęs ir dainavęs. Bet mano amžius jau ne tas.
- Jaučiate netikėtai užgriuvusią populiarumo naštą?
- Man to populiarumo lyg ir nereikia. Tačiau taip jau atsitiko, kad, ėmęs rodytis TV ekrane, pradėjau gauti daugiau įvairių kūrybinių pasiūlymų.
- Ar lengva išgyventi laisvai samdomam režisieriui?
- Gal mano poreikiai nėra labai dideli - duonai su sviestu pakanka. Šiuo metu baigėme filmą apie baleto solistą Nerijų Jušką. Įvairiose scenose rodoma mano režisuota Artūro Anusausko ir Andriaus Rožicko popopera „Pasakų medis“. Ruošiuosi dar vienam spektakliui. Rengiu poros firmų pristatymus.
Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad esu nepriklausomas. O jeigu darbo sąlygos būna nepriimtinos, galiu sau leisti pasiūlymų ir atsisakyti. Tačiau nepriklausomybė turi kai kurių niuansų. Pavyzdžiui, mokesčius „Sodrai“ turiu sumokėti pats.
- Vyresni žmonės tikriausiai dar prisimena jūsų režisuotas laidas „Kontrapunktas“, „Vakaro melodijos“, kurios anais laikais buvo gana drąsios.
- Kai kuriose tų laidų nevengėme erotikos. Maždaug 1982-aisiais „Vakaro melodijose“ parodėme, kaip Rusijos atlikėjas Borisas Moisejevas laižė vienai šokėjai koją. Už tai laidos kūrybinė grupė tą mėnesį negavo ne tik premijų, bet ir algų.
- Kai prieš 17 metų prasidėjo pirmieji konkursai „Mis Lietuva“, buvote jų režisierius ir scenarijų autorius...
- Rengti tokius konkursus pradėjome pirmieji tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Pasižiūrėti jų atvykdavo žmonės iš Maskvos ir Sankt Peterburgo.
Man gaila, kad Lietuvoje iki šiol dar nevyksta pasauliniai grožio konkursai. Mes tam buvome padėję puikius pamatus - buvome gavę kvietimus į tarptautinius konkursus. Tiesa, ne iš karto. Tam reikėjo daug dirbti.
- Esate sakęs, kad Lietuvos pramogų versle nėra ryškių kūrėjų. Ar ne per daug kategoriškai pasakyta?
- Turėjau galvoje Europos ir pasaulinio masto kūrėjus.
Pasauliui mes žinomi sporto srityje, šiek tiek klasikinės muzikos, truputį - džiazo srityje. Štai ir viskas. Mūsų popdainininkai nekoncertuoja Paryžiaus ar kitose užsienio salėse. Nėra prodiuserių, kurie juos ten pristatytų.
- Ar turite mėgstamą užsiėmimą?
- Ilgai neturėjau jokio. Dėl to man būdavo nepatogu. Visi turi kokį nors mėgstamą užsėmimą, o aš - ne.
Tačiau maždaug prieš dešimt metų pamėgau gaminti. Turiu daug įdomių receptų. Tie, kurie ragavo mano patiekalų, jų nepeikė.
- Sportuojate?
- Mokykloje žaidžiau krepšinį. Tačiau pradėjęs lankyti muzikos mokyklą treniruotes mečiau, nes mokytojos liepė saugoti rankas.
Mėgstu plaukioti baseine. Be to, turiu kom-pleksą pratimų, kuriuos atlieku namuose. Nesilankau sporto klubuose, nes man ten nuobodu.
- Kokį automobilį vairuojate?
- Aš neturiu automobilio. Jis mane nervintų, nes reikėtų jį saugoti, prižiūrėti. Esu per didelis egocentrikas, kad galėčiau prisirišti prie kokio nors technikos kūrinio.
Yra taksi, mikroautobusai. Pagaliu egzistuoja nuostabūs „tautovežiai“ - troleibusai.
- O kokie bjauriausi jūsų charakterio bruožai?
- Esu reiklus, pirmiausia - sau. Mano Zodiako ženklas - Avinas. Todėl dažnai būnu kategoriškas. Tačiau bėgant metams ragai šiek tiek apsilaužė.
Jeigu žmogus elgiasi neatsakingai, mane tai paralyžiuoja. Nuo mano žodžių yra verkę nemažai žinomų aktorių ir dainininkų.
- Stebėdamas jus „Lietuvos dainų dešimtuke“ niekuomet nepagalvočiau, kad galite ką nors pravirkdyti...
- Čia - šou. Tuos žmones reikia paraginti, stumtelėti. Jeigu tai būtų mano repeticija, aš kalbėčiau kitaip.
- Koks savaitgalis jums atrodo idealiausias?
- Tai - dienos, kai man niekas neskambina, kai galiu pabūti gamtoje ir paskaityti. Iki šiol vis dar mėgstu knygas. Labiausia patinka biografiniai, istoriniai romanai. Mėgstu Antoną Čechovą, vis iš naujo skaitau Jamesą Joyce'ą.