Humoristinį personažą kuriantis aktorius Andrijus Danilka po Eurovizijos finalo davė išskirtinį interviu laidai „EksprESas LT“. „Tiesa, nė į vieną mano klausimą jis neatsakė rimtai, – juokėsi su A.Danilka bendravusi prodiuserė Indrė Ciesiūnienė. – Susidarė įspūdis, kad jis visuomet pokštauja.
Tačiau aktorius išsijuosęs gyrė Lietuvą ir dėkojo jos gyventojams už tai, kad jie balsavo už Ukrainą. Be to, išsamiai paaiškino, ką norėjo savo daina pasakyti žiūrovams“.
Konkursas – gėjams?
Konkurso metu Helsinkyje buvusi laidos filmavimo grupė lankėsi įvairių šalių atlikėjų repeticijose, persirengimo kambariuose, stebėjo, kaip įrengiama scena. Matysime nemažai kadrų iš konkurso užkulisių. „Kartais kalbama, kad Eurovizija yra gėjų ir lesbiečių šventė.
Žiūrovai galės patys įsitikinti, ar tokios kalbos pagrįstos“, – intrigavo I.Ciesiūnienė.
Helsinkio gatvėse ji taip pat kalbino šio miesto gyventojus ir iš įvairių šalių suvažiavusius Eurovizijos gerbėjus.
Turkijos turgus
Kitas laidos pasakojimas – iš Turkijos. „EksprESo LT“ kūrybinė grupė lankėsi Stambulo didžiajame turguje. Jis žinomas dar nuo XV amžiaus. Tuomet Turkijos sultonas ilgai mąstė, kaip geriau panaudoti iš užkariautų šalių atsigabentus daiktus.
Kariai dažniausiai grobdavo tai, kas pakliūdavo po ranka. O vėliau paaiškėdavo, kad didelė dalis grobio nereikalinga nei sultonui, nei jo karo vadams, nei kareiviams. Todėl ir buvo nutarta įrengti turgų, kuriame būtų galima dalį prisigrobtų vertybių parduoti.
Tuo to laiko Stambulo didysis turgus labai pasikeitė. Šiuo metu ten dažniausiai galima išvysti odos ir aukso dirbinių.
Tiesa, turkiškame turguje galioja savos taisyklės ir papročiai. Europiečiams kiek neįprasta, kad negalima tikėti tuo, kas parašyta gaminio etiketėje.
Neverta dėmesio kreipti ir į kainą, kuri dažnai dideliais skaičiais būna užrašyta prie prekės prisegtame lapelyje. Be to, tikrai kvaila būtų patikėti bent vienu prekeivių žodžiu.
Turguje derėtis būtina. Priešingu atveju gali užsitraukti gėdą. Tačiau nereikia pamiršti, kad vietos prekeiviai savo amatą tobulino 500 metų, derybų meno paslaptis perduodami iš kartos į kartą. Todėl net įsigiję prekę už pusę kainos galite būti tikri, kad smarkiai permokėjote.