Po Pirmojo pasaulinio karo ir Kauno visuomenė tapo laisvesnė, atsirado išsilavinusių žmonių, kurie gaudė naujienas iš Vakarų. Mados ir grožio sostinė Paryžius jau nuo trečiojo dešimtmečio pradžios rengė Europos gražuolių konkursus, į kuriuos susirinkdavo atstovės iš įvairių šalių.
„Ir kuo gi mes prastesni?“ – sušuko „Krivulės“ žurnalo leidėjai ir pirmajame 1925 metų numeryje paskelbė apie pirmuosius gražiausios lietuvaitės rinkimus.
Apie tarptautinius konkursus niekas tada ir negalvojo. Organizatoriai pažadėjo, kad gražiausiajai iš dalyvių teksianti garbė pozuoti kunigaikštienės Birutės paveikslui. Merginų laukė prizai: pirmajai tautiškajai mis – aukso laikrodis, antrajai – gintaro karoliai, trečiajai – padėka.
Gražuolės privalėjo būti ne jaunesnės kaip 18 metų. Rengėjams jos turėjo atsiųsti fotografijas, kuriose vilkėtų tautiniais drabužiais.
Kas laimėjo šį konkursą, nėra žinoma, nes žurnalas taip ir neišspausdino žadėtų gražuolių nuotraukų. Tačiau Birutės paveikslas buvo nutapytas ir dabar saugomas Kaune, Karo muziejuje. Yra kelios versijos, kad šį paveikslą tapiusiam Petrui Kalpokui pozavo jo duktė arba gražuolė žmona.
Pirmieji rinkimai
Vėliau tautiškos gražuolės konkurso idėją perėmė „Naujojo žodžio“ redakcija, kuriai tuomet vadovavo žurnalistas Justas Paleckis. Čia buvo pasakojama apie kitų tautų gražuoles, Europos ir pasaulio konkursus.
Lietuvių pasirodymai vietiniuose grožio renginiuose taip pat buvo pastebėti. 1927-aisiais Latvijos grožio konkursą laimėjo lietuvė iš Panemunėlio, gyvenanti Latvijoje. Tiesa, jos vardas bei pavardė nenurodomi.
Šmėkšteli ir informacija apie dailiausių kojų konkursą, 1928-aisiais surengtą Kaune.
Prieš paskelbiant visos Lietuvos grožio konkursą, iš pradžių buvo renkamos vietinės gražuolės. Pirmąja grožio karalaite reikėtų vadinti Mariją Juškaitę, kuri tarnavo Rokiškio apskrities raštinėje. Gražiausia rokiškėne ji buvo pripažinta miesto inteligentų puotoje.
Vilkijos šauliai taip pat išsirinko gražiausią merginą – Nelę Vaičaitytę. O Palangos pliažo karalienės laurus nuskynė Anastazija Tallat-Kelpšienė iš Tauragės.
Ponių intrigos
Vietiniuose grožio konkursuose kartu su merginomis dalyvavo ir ištekėjusios ponios. Kartais jų laimėjimams įtakos turėjo jų vyrų visuomeninė padėtis ir piniginė. Intrigos sužlugdė rinkimus „Mis Kaunas“.
Prieš konkursą dvi dalyvės susipešė, ir „Naujojo žodžio“ organizuotas renginys neįvyko. Vėliau konkursą surengė organizacija „Jaunoji Lietuva“, ir „Mis Kaunas“ buvo išrinkta Virginija Pakenytė.