Deimantai – geriausi merginų draugai

lrytas.lt
Amžina legenda. Brangiausio gamtos kūrinio ir kiečiausio natūralaus mineralo – deimanto paslaptys – „EksprESo LT“ (LTV, 19 val. 35 min.) reportaže iš Belgijos.
Deimantai – tūkstantmečių legenda, šlakstyta krauju, šventinta malda ir gaubta meile. Tai visuomet istorija, kurioje kirtosi nuotykių ieškotojų, vagių, atradėjų, amatininkų, pirklių, gydytojų, mokslininkų, įsimylėjėlių ir net astronautų keliai.
Juvelyrai, gaminantys papuošalus iš šių brangakmenių, savo verslo subtilybes laiko didžiausia paslaptimi. Nuo akimirkos, kai jis randamas kasyklose, iki sužibės juvelyriniame dirbinyje deimantas praranda vidutiniškai pusę svorio, bet pabrangsta iki aštuonių kartų.
Garsiajame Holivudo filme „Džentelmenai renkasi blondines“ Marilyn Monroe dainavo dainą „Deimantai – geriausi merginų draugai“. Tiesa, tada aktorė buvo pasidabinusi ne deimantais, o „Swarovski“ kristalų komplektu.
Savas tarp savų
Plika akimi sunku atskirti tikrą deimantą nuo dirbtinio ar net nuo paprasčiausio stiklo. Tačiau Antverpeno deimantų pirklį galima mėginti apgauti tik kartą.
Prekyba deimantais Antverpene siekia net XV amžių, kai čia prieglobstį rado inkvizitorių išvaryti Ispanijos ir Portugalijos žydai. Pirmoji moteris, užsidėjusi deimantinius papuošalus, buvo Agnes Sorel – Prancūzijos karaliaus Karolio VII meilužė.
Dabar į Antverpeno deimantų kvartalą, regis, negalėtų pakliūti nė vienas svetimšalis, bet lietuvis Saulius Baumila jau keletą metų čia jaučiasi savas tarp savų.
Miesto pažiba
Antroji „EksprESo LT“ stotelė – salynas Švedijoje, dar vadinamas Stokholmo vizitine kortele. Jis laikomas vienu įspūdingiausių pasaulyje. Į daugumą salų galima nuplaukti tiesiai iš Švedijos sostinės.
Rudenį bei žiemą salose ramias dienas skaičiuoja vietiniai gyventojai, kurių dauguma kas rytą laivu ar tiltu keliauja į darbą Stokholme.
Beje, garsios švedų rašytojos Astridos Lindgren herojai iš knygos „Mes Varnų saloje“ vasaras leisdavo vienoje iš salų.
Europa ir Turkija
Trečiajame reportaže – žvilgsnis į islamą. Islamiškoji Turkija siekia tapti Europos Sąjungos nare, tačiau vis dar yra nesuprasta europiečių.
Pastariesiems sunku suvokti, kodėl Turkijoje verslininkas vidury dienos bėga pasimelsti į mečetę arba ką reikės daryti čia investavusiems verslininkams, kai jų fabrikų darbininkai penkis kartus per dieną, metę visus darbus, atsisuks į Mekos pusę ir melsis Alachui.
Turkai piktinasi, kad pasaulio žiniasklaida formuoja neigiamą požiūrį į musulmonus ir kone kiekvieną jų laiko teroristu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.