Bet yra ir kita vasariškos žmonijos pusė, bijanti laisvesnės formos, pavyzdžiui, permatomą rūbelį apsitempti, nedrįstanti net karščiausią dieną iš storų kelnių išlįsti. Ir su siaubu tarsi paskutiniojo teismo dienos laukiančių minutės, kai reikės ant svarstyklių užlipti.
Tiesa, storuliais ar ligoniais jie savęs nevadina. Tik gražiais vardais. Pavyzdžiui, XXL.
Ką gi, pagirtina, kad pirmąsyk Lietuvos istorijoje atsirado laida, pasiryžusi už kiekvieną numestą svorio kilogramą mokėti po tūkstantį litų. Gaila, žinoma, kad tik nugalėtojui. Bet yra dėl ko kautis. Dėl ko tie žmonės taip veržėsi į realybės šou “XXL”?
Svorio numesti ir dar pinigų uždirbti nori, atrodytų, visi. Bet kodėl tuomet tokie surūgę ir nelaimingi jų veidai, kai vietoje didkepsnio lėkštėje atidengiamas pusantro kvadratinio centimetro mėsos gabalėlis ir septyni žalieji žirneliai? Kodėl jie nelaimingi ir sugniuždyti, kai paskelbiama rungtis: bėgte – kas greičiau – į devynioliktąjį aukštą?
Jei daug kartų visi (taip sakėsi) jau bandė mesti svorį, tai kodėl neįkandamas jiems atsakymas į elementarų klausimą: kas daugiau kalorijų turi – veršiena ar kalakutiena?
Tikiuosi, kad į tuos klausimus atsakys būsimosios realybės šou serijos. O ką parodė buvusiosios? Tikrą lietuvišką dalyvių charakterį.
Kai teko pasirinkti – tūkstantis litų ar nemokamas liekninamasis masažas – storuliai pasirinko pinigus. Ir buvo nubausti. Mat pagal gudrių rengėjų sumanymą, jei būtų masažą pasirinkę, dar ir pinigų būtų gavę. Bet godulys pražudė.
Būtų nepražudęs, jei dalyviai prieš dalyvaudami šou būtų žaidimo originalą internete susiradę ir pažiūrėję. Nes ir šis TV žaidimas ne mūsų, lietuvių, sukurtas.
Bet nieko čia blogo: kartais nematymas virsta privalumu. Kitose šalyse pagrindiniu šou herojumi dažnai tampa vedėjai. Lietuviškojo varianto vairininkė žiūrėti šou netrukdo. Kalba jos taisyklinga. Ir ypač pagirtina, kad šneka ji nedaug: tik tiek, kiek per ausinę jai padiktuojama.
O sporto instruktorių ir dietologų patarimai visai įdomūs ir tiems, kurie į storulius dar tik taiko.
Aišku, Vokietijoje ar Olandijoje tokio šou žiūrovai nesuprastų. Mat ten tikras vyras tik nuo 120 kilogramų prasideda. Lietuvoje – nuo 98, 89 ir net 81 kilogramo.
Aišku, prizų dalytojams tai yra paranku. Nes, kaip ten sakoma: kol storasis suliesės, pusiau storas kojas pakratys. Bet, žinoma, tai tik kalambūras. Problema slypi giliau. Mat miestų storuliai šiuo metu lašinius tirpina Kanaruose, Egipte ar Maljorkoje. Televiziją vasaros vakarą po darbų žiūri tik kaimas.
O tūlas kaimietis žiūrėdamas, kaip sunkiai į devynioliktąjį aukštą pūškuoja storuliai ir kaip raukosi septynis žirnelius kramtydami, pagalvoja: ateitų jie geriau į mano tvartą šakėmis pamosuoti – ir suliesėtų, ir sočiai pavalgytų.