Net kelias savaites po Lietuvos kino studijos teritoriją slankiojo zombiai. Rusiškomis, vokiškomis, suomiškomis bei Amerikos karių uniformomis vilkinčios žmogystos pajuodusiais veidais, baltomis akimis su klaikiai susitraukusiais vyzdžiais.
Bet susėdę kino studijos kavinėje zombiai šnekučiuodavosi ir valgė kaip normalūs žmonės. O štai filmavimo aikštelėje siaubūnai tapdavo piktesni nei pasiutę šunys, kandžiojantys ir priešus, ir savus.
Šie zombiai - Adolfo Hitlerio svajonės sukurti antžmogį rezultatas.
Vaidina užsieniečiai
Zombiai - pirmojo lietuviško siaubo trilerio „Stouno karas“ herojai. Juos vaidina Lietuvos kaskadininkai. O pagrindinius vaidmenis kuria žinomi užsienio aktoriai.
Tai suomį leitenantą Laksą vaidinantis suomių aktorius, dainininkas, šių metų Eurovizijos dainų konkurso vedėjas Mikko Leppilampi. Garsus britų aktorius Andrew Thiermanas, suvaidinęs tokiuose filmuose kaip „Pianistas“ ir „300“, kuria amerikiečių generolo Stouno vaidmenį. Mikko tautietis Samuli Vouramo vaidina rusų kareivį Kolią.
Du kartus stipriausiu pasaulio žmogumi išrinktas suomis Jouko Ahola jau antrą kartą filmuojasi Lietuvoje. 2000-aisiais jis pagrindinį - stipruolio žydų kalvio vaidmenį atliko Vokietijos režisieriaus Wernerio Herzogo juostoje „Nenugalimasis“. „Stouno kare“ J.Ahola - suomių kapitonas Niemis.
Tarp šių vyrų vyrų yra ir lenkų aktorė Magdalena Gorska, kuri filme atlieka rusų valstietės Dašos - Kolios mylimosios vaidmenį.
Filme pasirodys ir populiarėjantis švedų aktorius Andreas Wilsonas.
Susidomėjo 15 šalių
Filmo scenarijaus autorius bei režisierius - 29 metų suomis Marko Makilaakso. „Stouno karas“ - pirmasis jo ilgo metražo filmas, M.Makilaakso turi du Suomijos kino apdovanojimus už režisūrą.
„Galiu lažintis - ateityje Marko bus garsenybė, - sakė filmo prodiuseris ir LKS vadovas Ramūnas Škikas. - Jo idėjos padėjo dar tik kuriamą lietuvišką filmą parduoti Skandinavijos šalims, Italijai, Ispanijai, Meksikai, Brazilijai, Kanadai, Didžiajai Britanijai, JAV, Taivanui - iš viso 15 šalių.
Net neabejoju, kad juosta, kuri mums kainuos tris milijonus eurų, tikrai atsipirks“.
Istorija ir fantazija
Siaubo trilerio veiksmas rutuliojasi 1941 metais. Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Vokietijos sąjungininkė Suomija nusprendžia iš rusų atsiimti per Žiemos karą prarastas teritorijas.
Su specialia užduotimi per gūdų mišką žygiuoja suomių ir amerikiečių būrys. Tuo pačiu metu tame pačiame miške, slaptame bunkeryje, nacistai vykdo slaptą eksperimentą. Jie bando įgyvendinti A.Hitlerio svajonę - išvesti tobulą žmogaus rasę.
Tačiau netikėtai slapti bandymai pakrypsta neprognozuojama linkme, ir paryčiais čia prasideda šiurpūs, nepaaiškinami dalykai.
„Siaubas neturi tautybės. Nors čia daug veiksmo, kovų ir muštynių scenų, jos nėra filmo tikslas. Tai įtampos kupinas pasakojimas apie amžiną kovą tarp gėrio ir blogio, - pasakojo R.Škikas. - Vaizduodami įvykius leidžiame sau fantazuoti. Žinau, kad sulauksime suomių istorikų kritikos“.
Teko keisti aktorių
Dėl šio filmo prodiuseris ir režisierius delnais sumušė prieš metus. Jie abu derino scenarijų ir rinkosi aktorius. M.Makilaakso paprašė, kad juostoje būtinai filmuotųsi šiuo metu Suomijoje labai populiarus gražuolis M.Leppilampi bei Suomijos numylėtinis stipruolis J.Ahola.
Dar jis pageidavo, kad dirbtų operatorius Hannu Pekka Vitikainenas.
Ginčų tarp režisieriaus ir prodiuserio beveik nebuvo. Vienintelis incidentas įvyko pirmąją filmavimo dieną - po pirmųjų bandymų paaiškėjo, kad režisieriui nepatinka generolo Stouno vaidmens atlikėjas.
Teko skubiai ieškoti kito aktoriaus. Jau kitą dieną filmavimo aikštelėje stovėjo A.Thiermanas.
Filmavimas, prasidėjęs birželio 26-ąją, planuojamas baigti po savaitės. Pagrindinės filmo scenos buvo nufilmuotos LKS kieme pastatytose dekoracijose, kelios - kaimelio netoli Paberžės daržinėje. Finalinės vyks gaisro nuniokotuose Smiltynės ir Juodkrantės miškuose.
Filmo premjera Lietuvoje numatyta sausio mėnesį.
Tarp filmavimų išskirtinį interviu „TV antenos“ žurnalui davė Suomijos kino ir televizijos žvaigždė M.Leppilampi.
- Filmo veiksmas rutuliojasi karo metais. Ar jūsų šeima jį patyrė?
- Taip, šiame kare dalyvavo mano senelis. Tačiau mes kuriame ne istorinį dokumentinį, o fantastinį filmą. Aš jį iš karto įspėjau, kad čia bus daug prasimanymų.
- Koks jūsų herojus?
- Teigiamiausias ir žmoniškiausias šio filmo personažas. Leitenantas Laksas yra taip gerbiamas aplinkinių, kad dėl jo gyvybę paaukoja kitas žmogus.
- Išgarsėjote jau debiutu - 2003 metais nusifilmavęs juostoje „Kiaulės ir perlai“. Už tą vaidmenį pelnėte Suomijos „Oskarą“ - apdovanojimą „Jussi“. Papasakokite apie šį filmą.
- Filmo veiksmas plėtojasi Dievo užmirštame miestelyje. Ši tragikomedija pasakoja apie vieną šeimą. Jos galva sėdi kalėjime, o sunkiai vargstanti motina augina keturis sūnus. Vieną jų, patį keisčiausią, vaidinu aš. Tai - pagrindinis filmo herojus.
- Jūsų tėvas Jukka Leppilampi - žinomas muzikantas. Kodėl nepasekėte jo pėdomis? Nors muzikuojate, jūsų pagrindinė profesija - aktorius.
- Mano tėvas jaunystėje buvo pašėlęs rokeris. Jis turėjo savo grupę, kūrė ir atlikdavo dainas. Vėliau paniro į religiją ir tapo gospelo stiliaus muzikantu.
Negalėčiau tvirtinti, kad aktoriaus profesija man svarbesnė už muziką, nors ir studijavau aktorystę. Man lygiai taip pat patinka kurti dainas ir jas atlikti. Per šį filmavimą dukart skridau į Suomiją koncertuoti.
- Kokio stiliaus muzika skamba 2006-aisiais išleistame jūsų pirmajame soliniame albume?
- Jame skamba melodinga popmuzika, kurią atlieku suomių kalba. Tačiau dabar labiau domiuosi roku, kurį dainuoju angliškai. Visos mano dainos yra apie meilę.
- Esate sukūręs garso takelius dviem filmams, kuriuose vaidinote. „Stouno karui“ garso takelį kuria lietuvis - jaunas, bet patyręs kompozitorius Titas Petrikis. Gal jau teko susipažinti su jo darbo rezultatais?
- Ne, jo kuriamos muzikos dar negirdėjau. Tačiau šiuo metu svarstome, ar filme panaudoti vieną mano dainą.
- Būdamas 29-erių, jau nusifilmavote dešimtyje juostų. Kuris vaidmuo jums įsimintiniausias, kuri meno sritis - mėgstamiausia?
- Mėgstu visus savo užsiėmimus. Man smagu vaidinti įvairaus žanro filmuose, dainuoti, patinka ir televizijos laidų bei renginių vedėjo darbas.
- Esate bendraamžiai su filmo režisieriumi M.Makilaakso. Ar susitikote pirmą kartą?
- Prieš porą metų, kai Marko rašė scenarijų „Stouno karui“, pas mane atvyko jo agentas. Jis pasakė, kad režisierius kuria vieną herojų specialiai man. Tai man paglostė savimeilę, nes Marko - talentingas, Suomijoje žinomas režisierius.
Vos susitikę tapome draugais. Labiausiai mus suartino panašus humoro jausmas.
- Kaip sutariate su marga tarptautine filmo kūrėjų komanda?
- Puikiai. Kartu mokiausi su S.Vouramo, tačiau baigę studijas susitikome tik dabar. Su A.Thiermanu susidraugavau jau pirmąją filmavimo dieną. Nustebau, kad toks žinomas aktorius yra paprastas ir malonus žmogus.
Apskritai mūsų kūrybinė grupė greitai tapo bičiulių kompanija. Mums taip smagu, kad nenorėsime išsiskirti, kaip garsiojo „Oušeno“ ciklo komanda.
- Prieš metus susituokėte su Emilia Vourisalmi, su kuria auginate pusantrų metų dukterį. Kas jūsų žmona?
- Ji - gydytoja. Gerai, kad nors vienas žmogus šeimoje turi konkrečią ir patikimą profesiją.
- Ar po vedybų nesumažėjo jūsų gerbėjų merginų?
- Per pastaruosius dvejus metus tiek daug dirbau, kad apie tai net nesusimąsčiau.
- Kokie jūsų santykiai su garsiąja grupe „Lordi“?
- Jie jau dvejus metus su manimi nekalba. Norėčiau kaip nors su jais susisiekti. Ei, „Lordi“, jei perskaitysite šį rašinį - atsiliepkite!
Iš tikrųjų tai labai gerbiu „Lordi“ lyderį Mr.Lordi - vokalistą Tommy Patansuu, kurio dėka grupė per 10 metų pasiekė viso to, ką turi dabar.
- Vedėte šių metų Euroviziją. Ar norėtumėte pats dalyvauti Eurovizijos konkurse?
- Niekada nesakyk „niekada“. Suomijoje, kaip ir Lietuvoje, atstovą renka žiūrovai. Jei išrinktų mane, tai būtų pirmas kartas Eurovizijos istorijoje, kai jos vedėjas vėliau dalyvauja kaip dainininkas. Iki tol buvo atvirkštinių atvejų.
- Ką galite pasakyti apie šių metų Euroviziją?
- Ruošdamasis Eurovizijai, pratinausi niekam nerodyti simpatijų ar antipatijų. Matyt, taip išsitreniravau, kad favoritų neturiu iki šiol. Bet jei laimėjo Marija Šerifovič, vadinasi, ji turi puikų balsą ir patiko žmonėms.
- Testas: kas šiemet atstovavo Lietuvai?
- Ar tai buvo keli vaikinai, dainavę operos atlikėjų balsais? (Latvijos grupė „Bonaparti.lv“. - Red.).
- Kaip po darbų leidžiate laiką Vilniuje?
- Nuostabiai. Mes gyvename Senamiestyje ir kas kartą vakarieniaujame vis kitame restorane. Dar nenusivylėme nė vieno jų virtuve. Man patinka, kad Vilnius nėra didelis. Čia tvyro puiki atostogų atmosfera.