Dosjė. 25 metų T.Sinickis yra gimęs Naujojoje Vilnioje. Baigė Adomo Mickevičiaus gimnaziją bei verslo vadybą Rygos Stokholmo aukštojoje ekonomikos mokykloje.
Dirbo perdraudimo brokeriu. Šiuo metu - tarptautinės bendrovės „Nexum Insurance Technologies“, užsiimančios informacinių technologijų diegimu, Lietuvos padalinio vadovas. Jis yra grupės „Gravel“ lyderis.
- Ar įmanoma vienu metu būti ir sėkmingai dirbančiu verslininku, ir talentingu menininku?
- Versle, kaip ir mene, labai svarbu inovacijos, kūrybingumas. Net ir muilą parduodamas privalai būti kūrybiškas, jeigu nori išsilaikyti rinkoje.
Šiuo metu stengiamės stabdyti karą keliuose - kuriame tokį savivaldos modelį, kuris leistų paprastiems žmonėms registruoti kelių eismo taisyklių pažeidėjus.
Pavyzdžiui, pamatęs dideliu greičiu lekiantį automobilį galėsite specialiame interneto puslapyje užsiregistruoti ir apie tai pranešti.
Šia informacija galės pasinaudoti draudikai. Kadangi iš esmės esame skundikai, tai šis projektas turėtų būti veiksmingas.
- Kartą esate sakęs: „Nekurk muzikos, iš kurios negali uždirbti“. Ar „Gravel“ užsidirba pragyvenimui?
- Tai buvo patarimas tiems, kurie rengiasi iš muzikos gyventi. „Gravel“ nariai ne iš to gyvena. Bet mes neužsiimame labdara, mūsų muzika nėra nuostolinga. Pirmasis albumas buvo pelningas.
Tačiau jeigu laiką, išeikvojamą muzikai, skirtume verslui arba plytų nešiojimui statybose - uždirbtume daugiau. Koncertuojame vieną kartą per savaitę. Daugiau aš nė nenorėčiau.
- Kokie žmonės klausosi jūsų muzikos?
- Į koncertus ateina ir penkiolikamečiai (jeigu įleidžia), ir keturiasdešimtmečiai. Mes nežinome, koks mūsų vidutinis klausytojas, todėl ateityje turėsime rinkodaros problemų. Šiuo metu įrašinėjame antrąjį albumą, kuris turėtų būti suprantamas bet kam.
- Prieš porą metų dalyvavote Eurovizijos nacionalinėje atrankoje. Buvote patenkintas rezultatais?
- Jeigu nebūčiau dalyvavęs Eurovizijoje, tikrai šiuo metu nedirbčiau MTV, apie mane nerašytų laikraščiai.
- Turite sužadėtinę. Papasakokite apie ją daugiau.
- Kai mums apsimokės, tuomet apie tai ir paskelbsime. Mano draugai, su kuriais mokiausi verslo, sako, kad ateina momentas, kai vesti apsimoka.
Pavyzdžiui, kai kuriose korporacijose į valdybas skiriami tik vedę žmonės, nes jie laikomi rimtais. Man kol kas to nereikia.
- Kokios moterys jums patinka?
- Tos, kurios nezyzia ir nereikalauja dėmesio. Aš esu pernelyg užsiėmęs ir to dėmesio neturėčiau kada rodyti. Jeigu nusprendžiau, kad dvi valandas susitelksiu ties kokia nors problema, tai juk negaliu tuo pat metu atsakinėti į nesąmoningus skambučius. Šiame gyvenimo etape tokia moteris man netiktų.
Jeigu jau išsirinkau moterį, tai turėtų būti pakankamas įrodymas, kad aš ją laikau protinga ir nežiūrėsiu į kitas. O jeigu ji to nesupranta, tai reiškia, kad aš blogai pasirinkau.
- Ką laikytumėte savo mokytojais muzikoje ir televizijoje?
- Muzikoje tai yra mano klasės draugas Jaroslavas Kodžas. Vienuoliktoje klasėje jis mane išmokė groti gitara.
Iš televizijos laidų vedėjų man visada patiko Arūnas Valinskas, kuris iškilo savo jėgomis. Tik nežinau, ar galiu jį vadinti savo mokytoju. Manau, kad labai gera laidų vedėja bus Skaiva Jasevičiūtė. Kiekvienas šalia Algio Ramanausko būtų šešėlyje (na, galbūt aš - ne). Tačiau ji tikrai turi žavesio.
- Kokių TV laidų stengiatės nepraleisti?
- Lietuvos televizijoms aš neturiu laiko. Darbo dienomis iš namų išeinu septintą ryto, grįžtu dešimtą vakaro.
Šeštadieniais koncertuojame, o sekmadieniais skaitau „The Economist“. Kartais pažiūriu BBC arba nueinu į kiną.
- Kokius Lietuvos atlikėjus galėtumėte pavadinti žvaigždėmis?
- Tik Rytį Ciciną. Jis vienintelis po kaimus važinėdamas limuzinu sugeba gerai gyventi. Iš jo visi juokiasi, tačiau visi moka milžiniškus pinigus. Iš Davido Beckhamo irgi daug kas juokiasi, tačiau jis - megažvaigždė.
Jeigu R.Cicinas netikėtai pasirodytų gatvėje, jį tuoj pat apspistų minia žmonių ir rodytų pirštais. Jeigu ten pasirodytų Andrius Mamontovas ar Natalija Zvonkė, tokios šventės nebūtų.
- O kaip jums pačiam sekasi vaikščioti gatvėmis?
- Normaliai. Žmonės nėra įkyrūs, nes bijo gauti į galvą. Juk mato - eina toks psichas.
- Ar gyvenime esate toks pat ironiškas ir ciniškas, kaip ir ekrane?
- Tai - ne ironija ir ne cinizmas. Kaltas mano išsilavinimas. Į viską žiūriu ekonomisto akimis. Tai, kas nedidina bendrojo vidaus produkto, man neegzistuoja.
Rengiuosi rašyti darbą apie tai, kad idealioje visuomenėje neturėtų būti nei teisininkų, nei buhalterių - jie nekuria bendrojo vidaus produkto. Bjauriausia tai, kad šias profesijas renkasi patys protingiausi žmonės.
- Mėgstate keiktis. Kokia kalba tai darote dažniausiai?
- Norėčiau tikėti, kad - lenkų. Dažniausiai sakau „k...va“.
Tai yra lenkiškas keiksmažodis, prigijęs Lietuvoje. Negaliu sakyti, kad labai patinka keiktis. Tiesiog nemėgstu savęs varžyti.
- „MTV Oops!“ laidoje, kurioje buvo kalbama apie genialumą, sakėte, kad gimnaziją baigėte vienais dešimtukais. Nejaugi įmanoma taip pat gerai išmanyti ir humanitarinius, ir tiksliuosius mokslus?
- Kadangi gimiau lenkų šeimoje, privalėjau mokėti tris kalbas - lenkų, rusų ir lietuvių. Ketvirtą - anglų išmokti buvo nesunku. O geografija ir istorija juk įdomu.
Didžiausių problemų turėjau dėl dailės ir biologijos. Tačiau daug ką galima suprasti pasitelkus tinkamą instrumentą - matematiką.
- Be ko negalėtumėte įsivaizduoti savo laisvalaikio?
- Mėgstu žvejoti. Tačiau labai retai tai darau. Gal pomėgiu galima vadinti tai, kad renku pilnus viskio butelius? Neturiu jų daug. Tačiau kolekcija tendencingai didėja.