Iš Žvėryno - į šlovės viršūnę

Vilniaus Žvėryno rajone tebestovi namas, kuriame 1952-aisiais gimė šiuo metu vienas garsiausių Europoje radijo ir televizijos žurnalistų Savikas Šusteris.

Jo balsą yra gerai įsidėmėję „Laisvės“ radijo laidų rusų kalba klausytojai, jo aštrias pokalbių laidas „Žodžio laisvė“ prisimena Rusijos kanalo NTV žiūrovai.

Užsitraukęs Rusijos valdžios nemalonę žurnalistas buvo priverstas darbo ieškotis užsienyje ir išvyko į Ukrainą. Šiuo metu jis yra geriausiai mokamas šios šalies televizijos laidų vedėjas.

Su nežymiu rusišku akcentu lietuviškai kalbantis žydų tautybės žurnalistas tvirtina, kad lietuvių kalba - jo gimtoji. S.Šusterio motina kilusi nuo Plungės, tėvas (buvęs Vilniaus „Spartako“ futbolo klubo treneris Michailas Šusteris) - iš Utenos.

„Lietuviškai beveik neturėjau su kuo pasikalbėti apie 30 metų. Bet kaip pamirši gimtąją kalbą? Tiesa, nei žemaitiškai, nei aukštaitiškai tikriausiai nebegalėčiau kalbėti“, - juokėsi žinomas radijo ir televizijos laidų vedėjas.

Neseniai jis su sūnumi Stefanu ir dukterimi Sara viešėjo Lietuvoje. S.Šusteris sakė norėjęs jiems parodyti gimtinę, iš kurios išvyko būdamas 20 metų. Tiek metų šiuo metu jo sūnui.

„Namas, kuriame gimiau, visai nepasikeitęs, - su jauduliu balse kalbėjo žurnalistas. - Ir kiemas, kuriame vaikystėje su draugais spardėme kamuolį, lygiai toks pats, koks buvo“.

S.Šusteris pėsčiomis išvaikščiojo Žvėryną, užsuko į gimnaziją. Kažkada būsimasis žurnalistas mokėsi čia buvusioje vidurinėje mokykloje.

Iš Lietuvos būsimasis žurnalistas išvyko sovietmečiu. Tuomet Savikas studijavo mediciną, buvo antro kurso studentas. Jo šeima į Izraelį turėjo susiruošti taip greitai, kad vaikinas net nespėjo atsisveikinti su draugais ir pažįstamais.

Tai atsitiko po to, kai užsienyje gyvenančiam vienam S.Šusterio giminaičiui pavyko pasikalbėti su Kanadoje tuomet viešinčiu Sovietų Sąjungos Ministrų tarybos pirmininku Aleksejumi Kosyginu.

„Kodėl mano giminaičiams neleidžiama išvykti į Izraelį?“ - be užuolankų paklausė jis aukšto sovietų pareigūno.

S.Šusterio giminaitis buvo pasirengęs žurnalistų bei politikų akivaizdoje padiskutuoti apie Sovietų Sąjungoje varžomas laisves. Tačiau pokalbis pakrypo netikėta linkme.

„Surašykite man savo giminaičių vardus bei pavardes ir mes sutvarkysime šį reikalą“, - netikėtai pažadėjo A.Kosyginas. Netrukus atėjo valdžios nurodymas - per 10 dienų palikti Lietuvą. „Vos spėjome susikrauti daiktus“, - prisiminė žurnalistas.

Tačiau jaunam ir gabiam jaunuoliui Izraelyje tęsti medicinos mokslus pasirodė ne taip paprasta - pagal tos šalies įstatymus pirmiausia reikėjo atitarnauti armijoje. Todėl medicinos studijas S.Šusteris baigė Kanadoje.

O žurnalisto karjerą jis pradėjo vienam Italijos laikraščiui rašydamas apie sovietų disidentus. Būsimoji televizijos ir radijo žvaigždė tuomet už straipsnį gaudavo po 19 dolerių.

„Šių pinigų pakakdavo sriubai ir dar šiek tiek likdavo vis didėjančioms skoloms mokėti“, - prisiminė žurnalistas.

Šiuo metu S.Šusterio honoraras - 500 000 dolerių per metus atskaičiavus mokesčius.

Joks kitas Ukrainos TV laidų vedėjas tiek neuždirba. Panašius atlyginimus gauna nebent sėkmingiausiai dirbantys prodiuseriai.

„Tai - oficialus mano atlyginimas, - pasakojo laidų vedėjas. - Televizijos vadovams pasakiau - esu žurnalistas ir algos vokelyje imti negaliu.

O nelegalių pinigų Ukrainoje - daug. Ypač politiniuose sluoksniuose. Tuo galima įsitikinti stebint, kaip po valdžios rinkimų smarkiai pakyla butų kainos. Mat tuomet į nekilnojamąjį turtą investuojami nelegalūs pinigai, kuriais finansuojamos rinkimų kampanijos“.

Kelias į pripažinimą tikrai nebuvo lengvas. Švilpiant kulkoms S.Šusteris žurnalistu dirbo daugelyje karštųjų planetos taškų.

Kai Sovietų Sąjungos kariuomenė įžengė į Afganistaną, jis pasiprašė, kad su organizacijos „Pasaulio gydytojai“ misija būtų pasiųstas į šią šalį. Misija turėjo suteikti medicinos pagalbą modžahedams.

„Iš pradžių jie manė, kad esu KGB agentas, todėl nenorėjo imti manęs kartu. Tačiau vėliau patikėjo, - prisiminė S.Šusteris. - Man teko asistuoti chirurgams operacijų metu, apžiūrėti sužeistuosius ir ligonius, konsultuoti.

Tuo pat metu fotografuodavau ir rašiau reportažus. Juos spausdino „Newsweek“, „Der Spiegel“, „Liberation“.

Vėliau S.Šusteris buvo karo korespondentas Libane, Čade, Nikaragvoje, Karabache, Čečėnijoje.

Jis organizavo ir vadovavo „Laisvės“ radijo redakcijai Maskvoje, vėliau dirbo NTV naujienų redakcijos vadovu, vedė laidas „Trečiasis raundas“, „Dienos herojus“, „Žodžio laisvė“.

Rusijos valdžia S.Šusterio visuomet prisibijojo ir nekentė. Tačiau ypatingą Kremliaus nemalonę žurnalistas užsitraukė 2002 metais įkaitų dramos Maskvos teatre metu. Tuomet į čečėnų teroristų nelaisvę buvo pakliuvę visi spektaklio žiūrovai ir aktoriai.

Į skubiai surengtą laidą „Žodžio laisvė“ susirinko įkaitų giminės. Tarp jų buvo gerai visuomenėje žinomų žmonių.

„Jūs žiūrite „Žodžio laisvę“, kurią riboja tik laikas ir aš - Savikas Šusteris“, - tradiciniu sakiniu laidą pradėjo jos vedėjas. Netrukus studijoje atmosfera įkaito.

Laidos dalyviai aštriai kritikavo prezidento Vladimiro Putino administracijos politiką ir karą Čečėnijoje. Nemažai žmonių verkė, kalbėdami apie įkaitus.

Į laidą pakviesti Kremliaus atstovai žadėjo atvykti vėluodami, tačiau studijoje taip ir nepasirodė.

„O po šios laidos man paskambino Vladimirui Putinui artimas žmogus ir pareiškė, kad eteryje buvusi visiška netvarka“, - prisiminė vedėjas.

Kitą dieną S.Šusterio vadovaujama kūrybinė grupė tiesiogiai transliavo pastato šturmą, kurio metu žuvo 130 įkaitų.

Pasklidus kalboms, kad pastatas bus šturmuojamas, televizijos operatorius ir žurnalistus jų šeimų nariai į darbą išleido kaip į karą. Filmavimo kameros buvo išdėstytos ant namų stogų, ten dirbę žmonės rizikavo savo gyvybe.

„Jūs dirbote teroristams, - S.Šusterio vadovaujamiems žurnalistams kitą dieną rėžė valdžios atstovai. - Iš jūsų transliacijų jie galėjo sužinoti apie mūsų planus“.

Po kurio laiko S.Šusterio vedama laida buvo uždaryta.

Po kelerių metų S.Šusteris nusprendė palikti Rusiją. Ukrainoje darbą jam pasiūlė tuometinio šalies prezidento Leonido Kučmos žentas verslininkas Viktoras Pinčukas. Žinomą žurnalistą jis pakvietė vesti laidą savo televizijos kanale ICT.

„V.Pinčukas Ukrainoje vadinamas oligarchu. Tačiau dirbdamas jo kanale turėjau visišką kūrybinę laisvę, - pasakojo S.Šusteris. - Ten vedama mano „Žodžio laisvė“ greitai tapo populiariausia pokalbių laida Ukrainoje, buvo apdovanota visomis įmanomomis premijomis“.

Šiuo metu politinių debatų laidos Ukrainoje išgyvena aukso amžių. Jos - kur kas populiaresnės nei pramoginės programos.

Tačiau S.Šusterio vedamos laidos žiūrovų simpatijų nusipelnė už objektyvumą ir profesionalumą.

Važiuojant Kijevo gatvėmis į akis daug kur krinta įspūdingų matmenų S.Šusterio portretai, esantys ant pastatų ir tiltų. Kai kurie jų - maždaug trijų metrų pločio ir keturių metrų aukščio.

Juos įrengė didžiausia Ukrainos komercinė televizija „Inter TV“, kurioje žurnalistas pradėjo dirbti šį sezoną. Joje S.Šusteris veda laidą „Laisvė“ ir rengiasi šou „Didysis ukrainietis“.

Jo metu žiūrovai rinks labiausiai Ukrainai nusipelniusį žmogų. Laidos rengėjai sudarinėja galimų kandidatų sąrašą.

„Labai sunku apsispręsti, ką į šį sąrašą įtraukti, - kalbėjo S.Šusteris. - Pavyzdžiui, ar Ukrainoje gimęs buvęs Vladimiro Lenino bendražygis Levas Trockis gali pretenduoti į Didžiojo ukrainiečio titulą? Ukraina - labai įvairi, tad žmonių nuomonės - skirtingos“.

Kelerius metus Ukrainoje gyvenantis žurnalistas sakė, kad jam sunku perprasti šią šalį.

„Oficialiai tikinama, kad valstybė eina į Europą. Tačiau televizijos ekranuose - beveik vien rusiškos programos, - stebėjosi jis. - Iš Rusijos perkami filmai, laidos, koncertai.

Be to, cenzūros laikai Ukrainoje baigėsi tik po oranžinės revoliucijos. Tad laisvės stažas toje šalyje dar visai nedidelis“.

Asmeninis žinomo žurnalisto gyvenimas susiklostė ne taip sėkmingai, kaip profesinė karjera. Su Stefano ir Saros motina jų keliai išsiskyrė. Šiuo metu Savikas turi kitą gyvenimo draugę.

Nuo Kijevo triukšmo ir įtampos žurnalistas pailsi Italijoje netoli jūros pasistatytame jaukiame name. „Ten skaitau, rašau, žiūriu filmus, kurių nespėju pamatyti tuo metu, kai intensyviai dirbu, - pasakojo jis. - Būdamas Italijoje mėgstu nueiti į futbolo rungtynes“.

Maskva, kurioje jūs praleido daugelį metų, S.Šusterio nebetraukia. „Ten nėra ko veikti. Padėtis Rusijoje keičiasi į blogąją pusę, - apgailestavo žurnalistas. - Net tie žmonės, su kuriais kūrėme „Laisvės“ radijo biurą, pastaruoju metu labai pasikeitė.

Atrodo, kad po Michailo Chodorkovskio arešto jų galvose atsirado vidinis cenzorius.

Kalbant apie Rusiją dažnai klausiama - kaip įmanoma XXI amžiuje taip suvaržyti demokratiją? Tačiau reikia turėti galvoje, kad KGB - stipri organizacija. Jos atstovai įsitvirtino valdžioje kartu su Vladimiru Putinu.

Tie žmonės - labai turtingi. Ir už savo turtus jie pasiryžę kovoti iki galo“.

S.Šusteris į Lietuvą atvyksta ne pirmą kartą. Prieš porą metų jis su žinomu rusų kino režisieriumi Vasilijumi Pičiulu (garsaus filmo „Mažoji Vera“ autoriumi) kūrė dokumentinį filmą „Aistros dėl M.Gorbačiovo“, skirtą pertvarkos Sovietų Sąjungoje 20-mečiui.

S.Šusterio vaidmuo šiame filme buvo neįprastas. Pokalbių laidų vedėjas vaikščiojo po vietoves, susijusias su pirmuoju ir vieninteliu Sovietų Sąjungos prezidentu, ir... tylėjo.

Nebylus ir susimąstęs S.Šusteris filmavosi ir prie Vilniaus televizijos bokšto. Ten jis pagerbė 1991-ųjų sausio 13-osios aukas.