Laimingą Renatos santuoką su pirmuoju vyru aptemdė vaiko liga. Gelta susirgęs vaikas nebuvo tinkamai išgydytas, tad po kurio laiko liga komplikavosi ir pažeidė smegenis. Vaikas susirgo cerebriniu paralyžiumi.
Renatai ne tik teko prižiūrėti neįgalų tapusį vaiką, bet ir nuolat klausyti irzlaus ir nepatenkinto vyro priekaištus. Šis dėl vaiko ligos kaltino žmoną. Taurelę pamėgusio vyro žodžiai darėsi vis piktesni. Po septynerių santuokos metų vyras žmoną paliko su neįgaliu vaiku.
Tačiau dėl to Renata sako nesikrimtusi. Atvirkščiai — girto sutuoktinio priekaištų nebegirdinčiai moteriai gyvenimas net palengvėjo.
Netrukus Renatos gyvenime atsirado kitas vyras. Su Rimantu ją siejo abipusė meilė. Nors Renata žinojo, kad Rimantas gyvena su kita moterimi, ji tikėjo jųdviejų meile ir ateitimi. Juo labiau kad įsimylėjėliai svajojo susilaukti vaikų ir apie tai dažnai kalbėdavo.
Po penkerių metų Renata pastojo. Tačiau šią naujieną Rimantas sutiko abejingai. Netrukus vyras paliko kūdikio besilaukiančią mylimąją.
Vasario 14—ąją Renata pagimdė sūnų, kurį įsimylėjėlių globėjo garbei pavadino Valentinu. Šiuo metu ji viena augina du vaikus ir tikisi išsigydyti sudaužytą širdį.
Savo sūnaus Rimantas iki šiol nėra matęs. Jis nesutiko aplankyti vaiko ir raginamas laidos vedėjos Skaivos Jasevičiūtės. Antrą kartą kalbinamas vyras piktai numetė telefono ragelį.