„Pagrindinė intencija, kodėl mes prašom sugrąžinti žinias ta, kad mūsų
kitataučiai galėtų gauti informaciją iš patikimų šaltinių, o ne ieškoti kitų
informacijos šaltinių. Nes tada rusakalbiai žiūrės Baltarusijos ar kitas
televizijas. Mes manome, kad LRT (Lietuvos radijas ir televizija - BNS)
turėtų sugrąžinti žinias“, - BNS aiškino komiteto pirmininkas Virginijus
Domarkas.
Jo teigimu, iniciatyva kilo įvairioms Lietuvos rusakalbių visuomeninėms
organizacijoms išreiškus nepasitenkinimą pakeitimais Lietuvos televizijos
programų tinklelyje.
Tuo metu LRT tarybos pirmininkas Romas Pakalnis teigia, kad toks tarybos
sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į pakankamą rusakalbių integraciją
Lietuvoje.
„Tokie sprendimai buvo priimti galvojant, kad rusai kaip komunikabili
mažuma pakankamai gerai integravosi į visuomenę“, - BNS teigė R.Pakalnis.
Anot LRT tarybos pirmininko, ar klausimas bus persvarstomas, paaiškės dar
rugsėjį tarybai susirinkus į posėdį, tačiau ŠMKK pirmininkas V.Domarkas
tikisi teigiamo tarybos sprendimo.
Seimo komitetas taip pat norėtų, kad ateityje būtų svarstoma galimybė
informaciją teikti ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, pavyzdžiui, lenkų ar
baltarusių.
BNS žiniomis, LRT nariai tokį sprendimą priėmė atsižvelgdami į Pilietinės
visuomenės instituto paskelbtą tyrimą, jog mažiausiai integruota Lietuvos
tautinė mažuma yra lenkai, todėl žinios rusų kalba neatrodžiusios
tikslingos. Be to, 10 minučių trukmės žinios tarybai neatrodė pakankamas
informacijos kiekis bet kokiai tautinei mažumai.
Anot vieno BNS kalbinto tarybos nario, tarp jos narių, kurie visi
vienbalsiai buvo nutarę nebetransliuoti žinių rusų kalba, vyrauja nuostata,
jog būtinas kompleksinis sprendimas - siekiant tam tikrą grupę integruoti
vien tik žinių nepakanka.