Kitus gelbėjantis G.Jaunius pastaruoju metu, matyt, neatsisakytų, jei kas nors pagelbėtų ir jam. „Taip viskas susiklostė, kad sėdime ir žagsime dabar“, – apie įvykius, šią savaitę sujaukusius jo kasdienybę, dienraščiui „L.T.“ pasakojo Gediminas.
Išdygo tėvo kreditoriai
Neseniai į jaunuolio šeimos namus Plungėje atkeliavo keistas laiškas. Juo „gelbėtojas“ buvo kviečiamas atvykti į Plungės apylinkės teismo posėdį. Pasirodo, vienas plungiškis nusprendė iš Gedimino ir jo brolio per teismą išsireikalauti per 50 tūkst. litų.
„Mano seneliai turėjo du sūnus: mano tėtį ir jo brolį“, – pasakojimą pradėjo G.Jaunius. Gedo tėvas pripažintas mirusiu – vyras dingo, kai „gelbėtojui“ buvo 16 metų. „Tai yra mūsų šeimos tragedija, nelaimė“, – atviravo Gediminas. Pasak „gelbėtojo“, tėtis senais laikais, pačioje Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, turėjo kažkokį verslą, bet jis Rusijoje žlugo. „Buvau per mažas, kad žinočiau visas tėčio verslo peripetijas.
O staiga dabar išlenda kažkokie tėčio kreditoriai ir pareiškia, kad kadangi mes su broliu paveldėjome dalį namo, paveldėjome ir tėvo skolas. Ir padavė mus į teismą“, – piktinosi „gelbėtojas“. Gediminas svarsto, jog greičiausiai kreditoriai pamanė, kad televizijoje dirbantis vaikinas uždirba daug pinigų – galėtų dar jiems pamokėti. „Jie ir patys man sakė – neva televizijoje dirbu, juk man tokia suma nieko nereiškia, galėčiau sumokėti“, – piktinosi Gedas.
Teisinis absurdas
Visą šią istoriją G.Jaunius vadina tiesiog teisiniu ginču. „Notarė mane patikino, kad mes šiuo atveju nesame tėvo įpėdiniai. Kažkas tiesiog nutarė pasipinigauti, – kalbėjo Gediminas. – Būtų juokinga, jeigu nebūtų liūdna.“
G.Jaunius lankėsi teismo posėdyje, nes pačiam buvo įdomu pasižiūrėti tiems žmonėms į akis: „Čia yra paprastas žmogiškumas. Ir taip jau mūsų šeima turėjo didžiulių problemų, čia mes esame nuskriausti tam tikra prasme. Ir dabar lygioje vietoje mums nori užkrauti dar kažkokius reikalavimus...“
Įdomi patirtis
„Pirmas teismas man, esu pilnas įspūdžių, – po pirmojo teismo posėdžio dienraščiui „L.T.“ kalbėjo G.Jaunius. – Nieko ten, taip gražiai, ramiai viskas, protingai. Argumentai dėliojami vienos pusės, kitos. Tik vis tiek siutina, kad iš mūsų šeimos tragedijos kažkas nori pasidaryti pinigų. Patirtis įdomi, bet tokius dalykus maloniau stebėti iš šono, o ne pačiam juose dalyvauti.“
Galiausiai ketvirtadienio popietę buvo priimtas teismo sprendimas – G.Jaunius ir jo brolis Rokas nėra atsakingi už tėvo skolas. „Paveldėtas buvo ne tėvo, o senelio turtas – ta namo dalis, kuri būtų priklausiusi Gedimino tėvui. Džiaugiuosi, kad prašymas atmestas. Teisingumas egzistuoja. Po posėdžio net ir patys tie žmonės jautėsi nesmagiai, matyt, suprato, kad buvo neteisūs“, – dienraščiui „L.T.“ sakė G.Jauniaus advokatas Arūnas Žlioba.
Išgąsdino šuo
Lyg nebūtų gana teismo, prie Gedimino rūpesčių prisidėjo dar vienas nemalonus įvykis – praėjusią savaitę jo namuose Plungėje siautėjo vagys. „Namo apačia dabar yra negyvenama. Naktį, apie dvyliktą valandą, vagys išpjovė plastikinio lango užraktą ir kopėčiomis užlipo į antrą aukštą. Visi miegojo trečiame aukšte. Jeigu ne mūsų šuo, nežinau, kuo tai būtų pasibaigę – dogas pradėjo riaumoti. Mama nusileido į apačią pasižiūrėti, bet nieko nepastebėjo“, – pasakojo G.Jaunius. Nuraminusi siautėjantį augintinį, kuris gavo velnių, kad triukšmauja vidury nakties, moteris vėl atsigulė.
Tik ryte Gediminas su artimaisiais pastebėjo, kad neįprastai ant palangės iš lauko pusės padėta mamos piniginė. Iš jos, pasak Gedimino, dingo du su puse tūkstančio litų, atidėti pirkti naujai skalbiamajai mašina. „Nespėjo, būtų viską išnešę“, – svarstė „gelbėtojas“.
Keisti sutapimai
Vaikinas prisimena tą dieną vykusius keistus sutapimus. Tądien iš namo lauko pusės pasilipę ant kopėčių meistrai remontavo palydovinės televizijos lėkštę. Gedo kaimynas, kuris yra policininkas, matė, kad naktį su kopėčiomis kažkas vaikšto aplink namus. Tačiau, pasak G.Jauniaus, kaimynai pamanė, kad meistrai nesutvarkė lėkštės, todėl patys namiškiai kažką daro vakare. „O ten jau vagys vaikščiojo su kopėčiomis“, – su šypsena kalbėjo Gediminas.
„Kažkodėl visiems prireikė mūsų pinigų. Jų užsidirbsime. Morališkai jaučiuosi negerai, atvažiuoju, pasistatau mašiną, nežinau, kaip čia kas bus. Jausmas žiaurus, kai supranti, kad po tavo namus gali bet kas vaikščioti, ačiū Dievui, šį kartą viskas baigėsi laimingai“, – lengviau atsikvėpė „gelbėtojas“.
www.lt24.lt