Dosjė. Iš Kėdainių kilusi 28 metų žurnalistė B.Nicholson šiuo metu gyvena Londone. Dar studijuodama žurnalistiką pradėjo dirbti Vilniaus televizijos žinių reportere, vėliau įsidarbino TV4 laidos „Arbata su citrina“ redaktore.
Žurnalistikos bakalaurė, ryšių su visuomene magistrė. Dalyvavo žaidime „LNK vasaros žvaigždė“, po to su Juozu Liesiu vedė LNK žaidimą „Maximanija“. Buvo LTV laidų „Arti toli“ bei „Kulinarinės kelionės“ vedėja.
Ištekėjusi. Su vyru verslininku britu Tomu Nicholsonu augina vienerių metų Izabelę Meilę.
- Kaip atsidūrėte laidos vedėjų duete su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu?
- Mūsų bendro darbo pradžią ženklina linksmas ir, galima sakyti, lemtingas sutapimas.
Gegužės mėnesį buvau trumpam grįžusi į Lietuvą ir užsukau į kirpyklą. Toje pačioje kirpykloje buvo ir V.Pauliukaitis. Aš jį pažinojau iš TV ekrano, tačiau asmeniškai pažįstami nebuvome.
Taigi sėdžiu su į foliją suvyniotais plaukais, šnairuoju į taip arti sėdintį V.Pauliukaitį (jis man autoritetas - kaip nešnairuosi) ir tuo metu paskambina man LTV prodiuserė, kuri pasiūlo vesti laidą su... V.Pauliukaičiu.
Nepuoliau tada Vyteniui ant kaklo su žinia, kad man pasiūlė su juo dirbti, tačiau dabar smagu prisiminti šį atsitikimą.
- Ar pasiūlymas vesti šią laidą iškart sužavėjo?
- Teko gerokai pasvarstyti, ar sugebėsiu. Kas gali iškalba prilygti V.Pauliukaičiui? Tačiau dabar džiaugiuosi. Su Vyteniu dirbti - vienas malonumas.
- Kaip laidos vedėjai, turite nuolat oponuoti vienas kitam. Ar tai, ką sakote, visada atitinka jūsų tikruosius įsitikinimus?
- Tai, dėl ko stojame krūtine laidoje, nebūtinai taip atkakliai gintume ir gyvenime.
Kartais truputį tenka pavaidinti. Pavyzdžiui, sunkiai įsivaizduoju save nevalgančią mėsos, o Vyteniui anaiptol nebūtina kiekvieną dieną valgyti kumpį.
Mums svarbiausia - pati diskusija, ginčas dėl ginčo. Tai atskleidžia, kiek gali būti įvairių požiūrių į tą patį dalyką.
- Koks dabar jūsų darbo grafikas? Kaip pavyksta suderinti gyvenimą tarp dviejų miestų?
- Kaip ir visų televizijoje dirbančių žmonių, mano darbo grafikas nėra nuolatinis. Kartais į Vilnių tenka atvažiuoti kartą per mėnesį, bet būna taip, kad ir dažniau.
- Kas rūpinasi dukra, kai tenka išvažiuoti?
- Ateityje planuoju kartais į Lietuvą atsivežti ir dukrą, tačiau kol kas ji lieka Londone, kur ja rūpinasi auklė ir tėtis.
Tomui patinka būti atsakingam už Izabelę ir su ja leisti laiką. Kai aš išvažiuoju, jie jaučiasi tarsi maža komanda ir didžiuojasi, kad gali dviese išsiversti be manęs.
- Kas pasikeitė gyvenime tapus motina?
- Iš esmės nepasikeitė nieko, tačiau jaučiuosi labiau subrendusi. Kadangi šeima man visada buvo svarbi, tad nebuvo jokios vertybių revoliucijos.
Dabar šiek tiek mažiau norisi vaikščioti po barus, restoranus nei anksčiau, tačiau pramogoms randu laiko.
- Ekrane pasirodėte išgražėjusi, sulieknėjusi. Kas šių pokyčių kaltininkas?
- Visada malonu girdėti komplimentus. Bet nemeluoju ir nesimaivau: aš nė kiek nepasikeičiau - nei sulieknėjau, nei išgražėjau. Gal tik įgijau daugiau pasitikėjimo savimi ir vidinės ramybės. O gal tiesiog juoda suknelė gerai savo funkcijas atlieka? (Juokiasi.)
- Ar daug laiko skiriate savo išvaizdai?
- Šioje srityje sau rašyčiau du balus iš dešimties. Sau skiriu tikrai mažai laiko. Bet jei neskiriu, gal man to ir nereikia.
- Nuo pat jūsų pasirodymo ekrane visi ėmė kalbėti, kad sugriovėte mitą, esą ekrane gali rodytis tik liesos laidų vedėjos. Nė vienas interviu neapsieidavo be klausimų apie jūsų svorį, kūno formas, krūtinę. Ar tai neerzina?
- Iš tiesų klausimų apie savo išvaizdą sulaukdavau nuolat ir dėl to kartais jausdavausi esanti storiausia moteris Lietuvoje. (Juokiasi.)
Tačiau įsivaizduokite, jei visi būtume vienodi, - tai būtų košmaras!
- Kokios laidos niekada nevestumėte?
- Yra daug laidų, kurių man neteks vesti. Pavyzdžiui, negalėčiau komentuoti krepšinio, vesti „Panoramos“ ar „Spaudos klubo“. Bet, kaip sakoma, niekada nesakyk „niekada“.
- Jei nebūtumėte žurnalistė, kokią kitą profesiją pasirinktumėte?
- Sunkus klausimas, apie tai niekada nesusimąsčiau. Norėčiau būti pyragų ir duonos kepėja. Arba asmeninė virėja. O gal sodininkė? Nors ne, gėles tik vyras laisto. Taigi - virėja.
- Valgio gaminimas jums yra malonus darbas ar dar kas nors?
- Ir malonus darbas, ir, sakyčiau, savotiškas prakeiksmas. Pavyzdžiui, jei iškepu kokių nors skanių sausainių, su vyru juos visus per 20 minučių ir suvalgome.
Tada Tomas ir sako, kad jei ir toliau taip darysiu, būsime storiausi žmonės pasaulyje. Taigi stengiuosi valdytis ir saldumynus gaminu tik savaitgaliais.