KĮŽ 3 dalyvė Vilkaviškyje daugiau nei dviejų tūkstančių balsų skirtumu pralaimėjo Audriui. Vaikinas surinko 3752 žiūrovų balsus, o Aušrinė – 1371 balsą.
„Labai liūdna. Skaudu. Norėjau dar čia pabūti“, - nulipusi nuo scenos nekalbi, tačiau atvira buvo šaltąja ledi praminta Aušrinė.
Tuo tarpu šios savaitės finalo laimėtojas Audrius džiaugėsi, kad dvikova buvo nuoširdi. „Sėdint ant karštųjų kėdžių jokių blogų minčių nekilo. Jaučiau kolegų palaikymą scenoje ir draugų – salėje. Svarbiausia yra tai, kad mes su Aušrine įrodėme – muzikinė dvikova gali būti kuo nuoširdžiausia. Pavydų ir pykčių nebuvo“, - vos atgaudamas kvapą iškart po koncerto kalbėjo Audrius.
Atrodė, kad “karštajai” porelei koncerto metu svarbiau buvo gerai padainuoti, nei spėlioti, kas iškris. Paskutines koncerto šimtą sekundžių, skirtas atsisveikinti su žiūrovais, jiedu išnaudojo gan originaliai: duetu atliko lyrišką dainą.
Ir Aušrinė, ir Audrius, mėgindami užkariauti žiūrovų širdis, pristatė po naują dainą. Alytiškė savo balso galimybes demonstravo kūriniu “Duok man savo ranką”, o Audrius merginų širdis virpino balade “Man liksi viena”.
“Labai daug ką reiškia tai, kad dainuojant scenoje matai savo artimuosius, draugus, sėdinčius salėje. Į juos žiūrėdamas tiesiog užmiršti jaudulį ir įtampą”, - jau po koncerto kalbėjo Audrius. Būrys jo draugų atvyko į Vilkaviškį, apsitempę marškinėlius su Audriaus vardu ir iškėlę plakatus, skandavo palaikymo žodžius. Aušrinės artimieji ir kurso draugės baltais chalatais koncertą stebėjo ramiu, sėdėdami pirmosiose eilėse.
Žiūrovai salėje šįsyk neturėjo ryškaus favorito – vienodai plojo ir Audriui, ir Aušrinei. Likę “keliukai” taip pat ilgai svarstė, kas galėtų laimėti dvikovą. Šou vedėjui Arūnui Valinskui paprašius pasisakyti tiems, kas už Aušrinę, iškilo aštuonios rankos. Už Audrių buvo keturi KĮŽ 3 dalyviai.
“Per koncertą pamačiau, kurie iš mano bendrakeleivių nuoširdžiai serga už mane, o kurie tik žaidžia. Viskas matėsi jų akyse. Neprašykite, vardų nesakysiu. Bent jau kol kas”, - sakė Audrius.
Grįžę į laikinuosius savo namus sostinės “Akropolyje” linksmi, “keliukai” kaip mat nuliūdo, šypsena dingo net iš nuolat besišypsančios Skaistės. Atsisveikinę su Aušrine, ne vienas turbūt susimąstė: “O jei kitą savaitę tas nelaimingasis būsiu aš?”.