Apie tai šį vakarą 19 val. 35 min. pasakos laidos vedėjai Eglė Vaičytė ir Andrius Tapinas.
Ankstyvą rudenį, kai Lietuvoje dar maloniai šildo saulė, o Bavarijoje oras primena vidurvasarį, į Miunchene esančią Teresės pievą suplūsta šeši milijonai žmonių. Tokiomis miniomis miestas galėtų rungtis net su šventąja Meka.
Bet kelionės tikslas čia toli gražu ne šventas - tai 174 metus besitęsianti linksmybių tradicija, alaus Meka, pasaulyje žinoma „Oktoberfest“ vardu.
Laukuose, kurie kadaise buvo Miuncheno pakraštys, stovi 14 palapinių, kuriose telpa iki septynių tūkstančių puotautojų. Šalimais įsikuria karuselės, gatvės prekeiviai.
Tačiau svarbiausias šventės atributas - legendinis vokiškas alus ir kepta antis arba viščiukas. Suplukę kepėjai vos spėja tenkinti išalkusių klientų norus.
Paskaičiuota, kad per vieną šventę iškepama pusė milijono paukščių ir išgeriama apie šešis milijonus litrų alaus.
Entuziastų mažėja
Antrasis pasakojimas iš šalies, realiausios naujos kandidatės į Europos Sąjungą, - Kroatijos.
Beveik taip pat sėkmingai kaip ir Slovėnija atsigavusi valstybė tikisi baigti derybas kitais ar dar kitais metais ir tapti visateise ES nare iki 2010 metų.
Pagal kai kuriuos ekonomikos rodiklius Kroatija jau dabar lenkia tokias ES nares kaip Rumunija ar Bulgarija. Vis dėlto vadinamųjų euroentuziastų Kroatijoje sparčiai mažėja.
Kroatai sakė dar neatsigavę nuo gyvenimo vienoje sąjungoje - buvusioje Jugoslavijoje, o dabar jaučiasi stumiami į kitą.
Belgų pasididžiavimas
Trečiasis „EksprESo LT“ pasakojimas bus iš Belgijos. Tai - nėrinių gimtinė. Amžius trunkanti nėrinių tradicija seniai tapusi Flandrijos pasididžiavimu.
Jau nuo XVI amžiaus daugelyje privačių Belgijos mergaičių mokyklų bei našlaičių prieglaudų nėrimas įėjo į standartinę mokymo programą.
Metams bėgant, Flandrijos miestas Briugė ir nėriniai tapo kone sinonimais.
Tikrus rankų darbo nėrinius labai vertino aristokratai.
Menkai išplėtota Belgijos pramonė, nedarbas, skurdas vertė moteris ir vaikus užsiimti sunkiu, kruopščiu ir labai varginančiu darbu - nėriniais, kuriuos jie vėliau parduodavo pusvelčiui.
O dabar rankų darbo nėriniai - toli gražu ne kiekvieno kišenei ir yra vadinami nacionaline vertybe.