Dosjė. 52 metų baletmeisteris Jurijus Smoriginas gimė Kaune. Baigė M.K.Čiurlionio menų gimnazijos baleto skyrių ir Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas) konservatoriją. Baleto spektaklius yra statęs Lietuvos, Suomijos, Čekijos, Estijos teatruose.
Vadovauja savo įkurtam choreografinių projektų teatrui „Vilniaus baletas“.
- Ar ne per daug galių turi „Lietuvos šokių dešimtuko“ vertinimo komisija? Žiūrovams neverta nė balsuoti - jų nuomonė nieko nereiškia.
- Ačiū Dievui, kad komisija turi galių. Publika ne visada būna išmintinga. Eurovizijos patirtis byloja - jeigu balsavimo rezultatus lemia žiūrovai, laimėti gali vos ne patys blogiausi.
- Ar ir gyvenime esate toks pat ciniškas ir diktatoriškas, kaip ekrane?
- Diktatoriškas - tik profesine prasme. O ciniškas - jokiu būdu. Aš tik profesionaliai atlieku savo darbą. Įžeisti žmogų man yra siaubingas dalykas. Apskritai aš - sentimentalus.
- Tai gal iš sentimentalumo vieną konkurso dalyvę buvote pavadinęs Buratino pussesere?
- Jūs tuos žodžius ištraukiate iš konteksto. Aš, girdamas jos padarytą pažangą, pasakiau, kad ji anksčiau šoko tarsi Buratino pusseserė.
- Esate sakęs, kad jums gaila, jog mokydamas vaikus šokti negalite kai kuriems įspirti į sėdynę.
- Kažkas yra teisingai apibūdinęs, kad demokratija - kvaiša. Ja gali naudotis taip, kaip tau patinka.
Juk 11 metų vaikas negali savarankiškai apsispręsti dirbti iki nukritimo. Jeigu įsiklausysi į jo nuomonę, nieko nebus. Treniruotės - kasdienė baleto artisto duona.
Štai aš buvau bjauraus charakterio vaikas. Mane dėstytojai net už plaukų tampė. Dabar aš jiems dėkingas.
Nesakau, kad reikia mušti lazda. Tačiau su demokratija kartais nusiritama iki absurdo. Kai dirbau Suomijoje, man paaiškino, kad aktoriams negalima sakyti neigiamų pastabų, nes tai juos gali traumuoti.
Privalai savo žodžius vynioti į vatą.
- Manau, kad daug draugų neturite...
- Taip ir yra. Tikriausiai dėl to, kad esu ambicingas. Man gera vienam kaimo sodyboje. Išeinu į kiemą, pamatau, kad pas mane atskrido šarka, - net ašaros išrieda.
- Ar dalyvaujate vakarėliuose, į kuriuos kartais renkasi „Lietuvos šokių dešimtuko“ dalyviai?
- Niekada. Tarp manęs ir jų turi būti siena. Tai - teatras, kuriame kiekvienas turi savo vaidmenis. Aš šiuo atveju - kraugerys. Tačiau šio konkurso dalyviai į mane reaguoja ne taip rimtai, kaip pirmojo.
- Kas jus sieja su aktoriumi Kostu Smoriginu?
- Mes - pusbroliai. Gyvename toje pačioje gatvėje. Puikiai sutariame.
- Kažkada buvote viską metęs ir išvažiavęs gyventi į kaimą.
- Buvo kelių mėnesių laikotarpis, kai neturėjau darbo ir gaudavau tik 200 litų pensiją. Pamaniau, kad neverta apimtam depresijos sėdėti tarp keturių sienų. Auginau daržoves, daug sportavau.
Tačiau tai truko neilgai. Apskritai mano gyvenimas finansiškai susiklostė sėkmingai. Aš esu smalsus, stengiuosi daug pažinti ir tai sukuria man darbo vietų.
- Neseniai pastatėte baletą pagal Fiodoro Dostojevskio „Idiotą“. Ar viską galima išreikšti judesiu? Pavyzdžiui, ar pastatytumėte to paties autoriaus „Didįjį inkvizitorių“, kuriame Kristus tylėdamas klausosi savo oponento filosofinių išvedžiojimų?
- O kodėl gi ne? Svarbu surasti režisūrinį sprendimą. „Idiotas“ - tai muilo opera. Aš nekartojau romano, o stengiausi parodyti kunigaikščio Myškino pasaulį.
- Kokias knygas pasiimtumėte vykdamas į negyvenamą salą?
- Pirmiausia - Michailo Bulgakovo „Meistrą ir Margaritą“. Joje - tarsi Biblijoje - visa tiesa apie esminius žmogaus būties dalykus.
Taip pat būtinai pasiimčiau kokią nors Žemaitės arba Juozo Baltušio knygą - norėčiau turėti kūrinį, kuris parašytas nesugadinta lietuvių kalba.
- Jūsų draugas bei oponentas Vytenis Pauliukaitis tapo TV laidų vedėju. Ar teko matyti jo vedamą „Pakalbėkim“?
- Vienoje pats dalyvavau. Buvo kalbama apie tai, kaip pakeičia žmogaus gyvenimą televizija. Žinoma, Vytenio pertarškėti neįmanoma. Tačiau tema buvo įdomi.
V.Pauliukaitis eteryje per daug jaudinasi, jis turėtų būti ramesnis. Tačiau patarinėti yra lengviausia.
- O jūs neketinate tapti TV laidų vedėju?
- Po Naujųjų metų vienoje iš televizijų turėtų pasirodyti mano vedama laida. Ji bus geresnė nei V.Pauliukaičio. Kalbėsime apie žinomų žmonių poelgius, dėl kurių jie skausmingai išgyvena.
- Vadinasi, dalyvavimas šokių ir dainų dešimtukuose pakeitė jūsų gyvenimą?
- Kai kažkas man pasakė, kad po šių laidų tapau įžymybe, pasiūliau pasidomėti Lietuvos baleto istorija.
Man nereikia savęs afišuoti. Gal iki šių konkursų buvau mažiau žinomas dėl to, kad lietuviai savo vaikus auklėja ne menu, o sportu.
- Nemėgstate sporto?
- Man patinka grakščios sporto šakos - gimnastika, plaukimas. Tačiau nemėgstu agresijos. Pažiūrėkite - kas vyksta gatvėse po kokių nors svarbių rungtynių. Viskas sudaužyta, apvemta, apdergta... Sporto renginiai jaunimui kartais tėra proga prisigerti.
Tik nemanykite, kad esu alkoholio nevartojantis teisuolis. Mėgstu alų, nors mano profesijos žmonėms jis neišeina į naudą.
- Laikotės dietų?
- Šlamšto į burną nekišu. Net ir jaunas būdamas kiaulienos nevalgiau. Juk esu baletmeisteris - turiu atrodyti padoriai.
- Kokias televizijos laidas žiūrite?
- Iš Lietuvos kanalų žiūriu tik LTV. Negaliu pakęsti vadinamųjų pramoginių laidų, kuriose - tik pigūs juokeliai.