Lietuviai be galo mėgsta gyventi šviesiuose išdažytuose būstuose. Anądien televizija rodė, kaip be galo kruopščiai viena dažytoja dažė laiptinę. Labai stengėsi. O gyventojams-užsakovams darbas be galo nepatiko. Nes buvo nebaigtas. T.y. – be galo. Tada gyventojai be galo supyko. Ir pakvietė kitą dažytoją. O išvarytajam menininkui-dažytojui be galo prireikė kokios nors pagalbos.
Lietuviai aistringai mėgsta per televiziją žiūrėti muštynes. Anądien (jei atvirai, kas antrą dieną) aistringas muštynes rodė viena televizija. Ir pati aistringai nustebo, kai atsirado vienas žmogus, muštynių nemėgstantis. Tam žmogui aistringai prireikė kokios nors pagalbos.
Pagalba atvyko. Ir davė pagalbos prašantiems aistringų, beprotiškų ir be galo dalykiškų patarimų.
Pavyzdžiui, girtuokliui mušeikai: “Kodėl tu TAI darai blaivas? Daryk girtas!” Nekaltajam Aurimui: “Nupirk jai gėlių. Nevaikščiok, o veik!” Dėl turto susiginčijusiems: “Registruok turtą ANT savo sesers ir ANT savo mamos”. Teisės neišmanantiems tie pagalbininkai dovanojo civilinio PROCESO kodeksą (taip, taip, nors yra tik Civilinis kodeksas). O iš meilės apsiseilėjusiajam patarė, kaip iš sunkios padėties išsissukti: “Skelk per lūpą iš tos pačios kojos, kurią bučiuoji”. Ir t.t.
Lietuviai mėgsta cepelinus. Bet valgyti kasdien juos (20 val. 15 min.) visą savaitę – absoliutus nesaikingumas. Ir figūrai kenkia, ir šiaip – blogas skonis.
Bet televizinė “pagalba” (TV3) dėl to nesuka sau galvos. Ir nereaguoja į kritiką. Nes nėra kada. Kasdien reikia gaminti televizinę putrą. Apie girtą uošvį, apie pavogtą vištą, apie 20-ties litų skolą. Ir t.t.
Sunku, kai reikia dirbti kasdien, o jėgelės - menkos. Todėl ateinu į pagalbą ir siūlau keletą objektų, kuriuos reikia nedelsiant gelbėti.
Būtinai reikia išgelbėti L.Graužinienės ožką (nuo tikrintojų), miškų žvėris (nuo automobiliininkų, ugniagesius (nuo mažų algų), visus Lietuvos gyventojus (nuo echinokokozės) ir t.t. Temeles išrašiau, pervertusi (per 2 min.) spalio 2-osios “Lietuvos rytą”. Jei parinktume daugiau spaudos, “TV pagalbą” galima būtų transliuoti du ar net tris kartus per dieną. Ir žali, gyvenimo nematę “patarėjai” tuomet tikriausiai gautų dar didesnes algas.
Bet ir dabar jos nėra mažos. Todėl – kai situacija patenkina mažaraštį žiūrovą ir ilgapinigį “artistą” – ji atrodo be pralaimėjusių. Bet pralaimėjusių yra.
Tai – solidus viešbutis “Narutis” per runkelinę laidą nuolat sukantis savo reklamą - kvietimą verslo pietums.