Valerijus pats kreipėsi į „Nepriklausomą paieškų tarnybą“. Prašė to paties, kaip ir visi: surasti ką nors iš savų. Jo tėvas - lietuvis. Motina - rusė.
Jis pats gimė Latvijoje. Prieš porą metų Valerijus tapo Lietuvos piliečiu.
Studijoje klausantis Valerijaus atrodė, kad laidos herojus atvyko ne į gyvenimo istorijų, o į politinių debatų laidą.
Su karšta neapykanta jis kalbėjo apie Latvijoje priimtą pilietybės įstatymą, kuris, jo nuomone, yra diskriminuojantis.
Ieškojo artimųjų
Valerijus, nors ir gimęs bei visą laiką gyvenęs Latvijoje, negavo šios šalies pilietybės. Jo statusas buvo - Latvijos nepilietis. Pagal griežtus įstatymo reikalavimus, kadangi jo abu tėvai nėra gimę Latvijoje, todėl ir jų palikuonis negali gauti tos šalies pilietybės.
Savo politinio pareiškimo, kurį jis perskaitė LNK studijoje, intonacijomis Valerijus buvo labai panašus į tuos Estijos rusakalbius, dar taip neseniai siautusius Talino gatvėse, kai Bronzinio kario statula buvo iškeldinta iš sostinės centro.
Šį vakarą laidoje - Valerijaus artimųjų paieškos mūsų šalyje. Sužinosime, ar Valerijaus laukė kas nors Lietuvoje.
Sunkūs nežinios metai
Vladimiro istorija kitokia. Jis - buvęs vilnietis, buvęs garsaus Jūrmalos kurorto restorano barmenas, gabus muzikantas, kuriam visi piršosi į draugus, nes be pažinčių sovietų laikais patekti į elitinį restoraną buvo neįmanoma.
Į Latviją Vladimiras išvyko prieš 27 metus. Klestėjo, buvo turtingas, visų geidžiamas, visur kviečiamas.
Vladimiro motina lankė sūnų prabangiame jo bute Rygoje. Vladimiras ją vesdavosi į teatrus ir restoranus.
Tačiau po skyrybų su trečiąja žmona Vladimiras palūžo. Ir ryšiai su motina ėmė trūkinėti, nes sūnus pradėjo sparčiai riedėti į bedugnę.
Pripratusiam prie gero, viskuo aprūpinto gyvenimo ir aplinkinių dėmesio bei pagarbos vyrui buvo siaubingai gėda dėl savo nuosmukio, ir jis stengėsi niekam iš pažįstamų nesirodyti akyse.
Prieš aštuonerius metus motina netikėtai gavo telegramą.
Vladimiras rašė, kad po poros savaičių atvyks į Vilnių. Tačiau taip ir nepasirodė.
Ilgai laukusi sūnaus moteris kreipėsi į „Nepriklausomą paieškų tarnybą“, kuri ir surado Vladimirą.
Laidos kūrybinė komanda dar auštant su Vladimiro motina atvažiavo į Rygą, kur ir įvyko jaudinantis artimųjų susitikimas.