KĮŽ 3 dienoraščių žiūrovai žino, kad Dūmas jau geras porą savaičių bando pelnyti Berneen palankumą. Jis vis juokais užsimindavo norįs ją vesti.
„Kada važiuosime į Afriką, Berneen? Noriu susipažinti su savo būsimaisiais uošviais...“, - kartą jis pasakė merginai. Ši nesutriko: „Gerai, galėsi mane vesti, jei mano tėvams padovanosi 100 karvių. Pas mus tokios tradicijos. O aš labai kieta mergina, tad tau teks atiduoti 200 galvijų!“, - juokais leipo žavi tamsiaodė. Prisijuokavo.
Dūmas, netekęs vilties pelnyti Berneen palankumo, atsisuko į kamerą ir paprašė Lietuvos žmonių: „Būkit žmonės, padėkite man. Gaukite man porą šimtukų karvių... būsiu labai dėkingas“. Taip ir baigėsi porelės juokai. Tačiau antradienį visa tai virto toli gražu ne humoru. Atsirado ūkininkas, sutikęs „paskolinti“ „jaunikiui“ net 196 lietuvių juodmargių veislės karves. Dūmas netvėrė džiaugsmu – pagaliau jis galės pasipiršti!
Jau nuo ankstaus antradienio ryto Dūmas ruošėsi lemtingai akimirkai: kruopščiai lygino kostiumą, nupirko baltų rožių puokštę ir, svarbiausia, išrinko dailų žiedelį. Viską žemaitis darė slaptai. Nei Berneen, nei kiti „keliukai“ apie Dūmo ketinimus nežinojo. Tai turėjo būti staigmena.
Pasakęs, kad išvyksta į įrašų studiją, Dūmas su vadybininku Mariumi Bereniu Tru išdardėjo į netoli Druskininkų esančią fermą, pas ūkininką poną Valerijoną. Tru tapo Dūmo ir Berneen piršliu, tad jam teko pasirūpinti duona, degtine ir druska.
Atvykęs pas karvių fermos savininką, Dūmas nieko nelaukė: „Pone, ar tikrai galite man paskolinti šiuos raguočius? Tik pusvalandukui, o vėliau jau susitarsime... Labai reikia...“. Ponas Valerijonas tik šypsojosi: „Na, meilė – dalykas rimtas. Padėsiu tau“, - ūkininkas pamojo ranka į karvides. Didžiuliame angare išsirikiavusios stovėjo, gulinėjo ar šieną rupšnojo beveik du šimtai juodmargių, nė nenutuokiančių, kas jų laukia.
Pagaliau atvyko Berneen su kolegomis. Jiems nebuvo pasakyta, kur važiuoja, tik užsiminta, kad laukia staigmena. „Gal į Trakus važiuojame valgyti kebabų...? O gal skraidysime sraigtasparniu? Ne! Mes važiuojame prie ežero gamta pasigrožėti“, - vienas per kitą spėliojo Skaistė, Deividas, Audrius, Valdas, Vėjas ir Berneen.
Visi neteko žado, kai prie fermos išvydo Piršlio juosta persijuosusį Tru ir pasitempusį, kostiumą vilkintį Dūmą. „Berneen, tau reikėjo karvių, aš jų gavau. Eime“, - trumpai kalbėjo susijaudinęs Dūmas.
Tokio kvapo, koks tvyrojo karvidėje, Berneen gyvenime nėra jutusi. Priešingai nei kaime augęs Dūmas. Jis karvių angare jautėsi it namie ir surengė Berneen ekskursiją. O ši tik aikčiojo: „Ei, bet pas mus yra tradicija, kad merginos prie karvių neina!“, - sakė ji Dūmui. O šis tik šypsojosi ir kartojo: „Šios karvės – dovana tavo tėvams“.
Galiausiai Dūmas pasiūlė Berneen pamėginti pamelžti karvutę. Merginai atsisakius, šio darbo ėmėsi pats. Vargšė karvutė nesuprato, ko iš jos nori kostiumuotasis Dūmas. Vargais negalais vaikinui pavyko išmelžti lašą pieno. Berneen negalėjo patikėti tuo, ką mato.
Apžiūrėję karves, „keliukai“ išėjo į lauką. Dūmas apsivalė taip puoselėjamą kostiumą. Berneen įkvėpė gryno oro. Pagaliau Dūmas atsiklaupė ant žemės ir susijaudinęs pradėjo svarbiausią šios ekspedicijos dalį: „Berneen, ar tekėsi už manęs?“, - paklausė ir užmovė ant piršto blizgantį žiedą.
Berneen neteko amo ir pasimetė. Kiek pagalvojusi, ji nutarė apmąstyti viską iki šeštadienio. Šeštadienio koncerte, tiesioginiame LNK eteryje Mažeikiuose, ji ištars lemtingąjį „Taip“ arba „Ne“.