Tačiau patruliai nesiėmė jokios įstatymo numatytos veikos, tik šnekėjo ir vis siūlėsi padainuoti. Mat LNK laidoje „Le Broniaus šou“ (20 val. 40 min.) svečiavosi greitojo reagavimo policijos pareigūnų muzikos grupė „Patruliai“, tiksliau, du jos nariai sunkiai ištariamomis pavardėmis.
„Patruliai“ papasakojo apie dažnai patiriamą žiaurumą, agresiją, smurtą, konfliktines situacijas, nelegalius dalykus. Tačiau toks jau yra tas policininkų gyvenimas.
Laidos vedėjas Bronius bandė vyrus su antpečiais ištardyti, kaip buvo gaudomas Henrikas Daktaras, ieškomas Gestapas, šaudyta į Borisą Dekanidzę ir kas parašė dainą „Šoka basos raganaitės“.
Galima išduoti paslaptį, kad laidoje buvo panaudotas tarnybinis ginklas. „Patruliai“ studijoje neturėjo teisės tylėti, o visa, ką jie pasakė, galėjo būti ir buvo panaudota prieš juos.
Tardymas buvo toks žiaurus, kad „Patruliai“ pažadėjo atkeršyti Broniui. Beje, gal kuris žinote, kaip nuimti ratų blokavimo įtaisą nuo 1986 metų „Opel Ascona“?
Atviras pokalbis
Žinodama, kad lietuviams policininkai dažniausiai sukelia slogius jausmus, pakvaišusi prancūzų šeima nusprendė laidą pagražinti dailia moterimi.
Jie pasikvietė LNK laidos „Nuo... iki...“ vedėją Rūtą Mikelkevičiūtę.
Atsidūrusi priešingoje nei jai įprasta pusėje, Rūta nesutriko.
Ir atsakinėjo taip sąžiningai, kad laidos reitingai nori nenori turės šauti į padanges.
Dietos, nelegalios lieknėjimo tabletės, antgamtinės galios – tai dar ne visos temos, kurias Rūta nagrinėjo su Broniumi.
Dar ji kalbėjo apie gražuolių konkursus ir apie tai, ką neva yra nugvelbusi atminimui iš Rusijos įžymybių namų.
Nerodė dantų
„Parodyk dantis“, – paprašė laidos metu Bronius, o iš tikrųjų – Algis Ramanauskas-Greitai, kolegės Rūtos.
„Aš gi ne kumelė, – po laidos filmavimo svarstė R.Mikelkevičiūtė. – Gal Algis ir nusipelnė mano antausio, tačiau pagalvojau, kad tai būtų buvusi dar didesnė laidos reklama“.
Laidos viešnia mano buvusi nelygiateisė. A.Greitai patogiai slėpėsi už Broniaus personažo ir leido sau kalbėti, kas šauna į galvą.
„O aš esu Rūta ir neturėjau už ko pasislėpti, – prisipažino R.Mikelkevičiūtė. – Kai kurie jo klausimai man pasirodė tokie įžūlūs, kad, užuot į juos atsakiusi, tylėjau“.