- Kuo jus sudomino Kaziuko mugė? Ji vyksta 404 metus, atrodo, viskas apie ją jau papasakota.
- Norėjosi suteikti progą visiems Lietuvos žmonėms už dyką, nieko neinvestavus, nešlampant lietuje pabūti šiame renginyje.
Žiūrovai išgirs meistrų žodžius – pavyzdžiui, labai įdomiai apie ąsočius pasakos Lietuvos puodžių karalius Vytautas Valiušis.
Klausiau žmonių, kodėl jiems reikia šios mugės. Iš jos grįžau sulyta, šlapia kaip varlė. Tokių kaip aš buvo daugybė.
Jie ką, kočėlo namie neturi, kad į mugę grūdasi?
Tautodailės meistrai pasakė, kad jiems tai – lyg atlaidai, kur jie kartą per metus susirenka, keičiasi savo gaminiais, įvertina vieni kitų darbus.
O lankytojai džiaugiasi galimybe nusipirkti ne Kinijoje pagamintų niekalų, bet originalių rankų darbo kūrinių.
Nufilmavome daugybę įdomių darbų. Pavyzdžiui, keramikinius darbus, kuriuose pavaizduotos nuogos moterys.
Klausiau, kas čia – seksas? Bet, pasirodo, tokie darbai skirti kabinti priepirtyje.
- Ko šiai mugei stinga?
- To kaip tik klausiau etnologo Liberto Klimkos. Jam atrodė, kad mugėje per mažai linksmų klajojančių muzikantų, padedančių kurti šurmulį. Bet po tų žodžių gatvėje suradome smagiai grojančią jaunuolių grupę. Manau, laidos žiūrovai pajus mugės atmosferą.
Yra ir dalykų, kurie mugės dalyvius erzina. Pavyzdžiui, tai, kad Kaziuko mugę jau bandoma rengti ne tik sostinėje. Visi meistrai kalbėjo, kad šia švente Vilnius neturėtų dalytis su kitais miestais.
- Ar jūs pati mugėje ką nors įsigijote?
- Taip, pirkau švento Kazimiero paveikslą, pagamintą iš liepų žievės.
O dovanų nuo puodžių karaliaus gavau ąsotį. Ir dar su juo pasibučiavau (juokiasi).
- Kaip ieškote temų savo laidai?
- Išėjus į gatvę, iškart galima surasti temą.
Kaziuko mugėje buvo tiek įdomių žmonių! Pavyzdžiui, senolė, kuri visą žiemą iš šiaudų klijuoja kūrinius, parduoda mugėje, uždirba 900 litų. Tai – jos pagrindinės pajamos. Juk tai – įdomu.
Tikrai nespėsiu per gyvenimą parodyti visų įdomių pašnekovų, kurių pilna aplink. Tereikia pasidomėti ir pamatyti. Pavyzdžiui, šeštadienį važiuosiu filmuoti armonikomis grojančių moterų konkurso.
Ši laida man – ne tik darbas, bet ir sielos džiaugsmas.
Noriu kedenti ne žvaigždžių plunksnas ir demonstruoti jų apatinius, o parodyti paprastus žmones.
- Esate Vilniaus miesto tarybos narė.
Kaip suderinate kūrybą ir valdiškas pareigas?
- Man kelia juoką tie, kurie atėję į savivaldybę pasijunta labai reikšmingais valdininkais ir pamiršta, kaip gyvena paprasti žmonės.
O man norisi viską žinoti. Ir į jaunimo klubus nueinu, kad pamatyčiau, kas ten vyksta.
Jei sėdi savo išblizgintoje vietoje ir nieko aplink nematai, lieki tik suknistas valdininkas.
O aš tokia niekada nenorėjau būti.