Dosjė. 30 metų G.Jaunius yra gimęs Plungėje. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje įgijo saksofonininko specialybę. Mokėsi Kretingos Šv.Antano religijos studijų institute prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto. Studijavo Kauno kunigų seminarijoje, Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute.
2000 metais buvo Lietuvos II eucharistinio kongreso organizacinio komiteto vadybininkas, leidyklos „Katalikų pasaulis“ vyriausiosios redaktorės pavaduotojas, o 2000-2001 m. - leidyklos „Aidai-Echoes“ vadybininkas ir administratorius.
Metus dirbo kardinolo A.J.Bačkio ingreso organizacinio komiteto atstovu spaudai, buvo krikščioniškosios muzikos studijos „Musica Aeternitatis“ valdybos pirmininkas. Nuo 2001-ųjų dirbo įmonės „J & G produkcija“ vyriausiuoju redaktoriumi, taip pat TV3 laidoje „TV pagalba“.
2007-2008 m. buvo Plungės rajono savivaldybės mero pavaduotojas visuomeniniais pagrindais, Tėvynės sąjungos narys ir Plungės rajono savivaldybės tarybos narys.
- Nuo vasario pradžios esate „TV3 vakaro žinių“ vedėjas. Kaip jaučiatės šioje kėdėje?
- Iki šiol su „TV pagalba“ daug judėjau - keliavau po Lietuvą, su komanda užsukdavome į didmiesčius ir mažus kaimelius. Užtat sunku priprasti prie darbo studijoje, maniau, kad bus paprasčiau.
Dabar aš mokausi savo mintis išreikšti ne plačiais gestais, o žvilgsniu ar šypsniu. Visa tai nauja ir įdomu. Jaučiuosi tarytum žmogus, kuris niekada nebuvo ragavęs medaus ir staiga atrado jo skonį.
- Jūs ėmėtės nelengvos užduoties - Lietuvoje sukurti modernaus formato naujienų laidą, kurioje netrūks kritikos ir intrigų. Turbūt per mėnesį prieš startą teko išklausyti daug patarimų ir daug ko išmokti?
- Naujo formato žinių laida dar tik startavo, tad viskas - priešakyje. Reikia išmokti gerai dirbti tiesioginiame eteryje, perprasti informacinės laidos specifiką. Kasdien laukia lietuvių kalbos pamokos.
- Sakėte, kad išsipildė viena didžiausių jūsų svajonių. Vadinasi, pasiūlymas tapti šios laidos vedėju nebuvo netikėtas?
- Pirmą kartą apie tai pagalvojau, kai žinias paliko Marius Veselis. Kai vadovai pradėjo ieškoti jam pamainos, pašmaikštavau, kad aš galėčiau.
Kartą balandžio 1-ąją vedžiau žinias, tačiau tai buvo tik pokštas. Bet, matyt, vadovai nujautė, kad toks darbas man būtų įdomus.
Vis dėlto pasiūlymas buvo netikėtas, man tai - milžiniškas iššūkis. Jaučiuosi esąs žinių chuliganas.
- Dėl ko labiausiai nerimavote prieš startą?
- Pasiruošti turėjome tik mėnesį - užgriuvo tiek darbų, kad nebuvo laiko nerimauti. Pirmoji laida man priminė pirmą skrydį lėktuvu - prieš kelionę taip pat visą naktį nemiegojau.
Vesti žinias - lyg groti pianinu. Kuo ilgiau groji, lavini pirštus, apimi daugiau gamų, tuo gražiau skamba atliekama muzika.
- Pačią pirmą savaitę sulaukėte krikšto - tiesioginiame eteryje jums skaitant žinias užstrigo sufleris.
- Jis užstrigo likus 40 sekundžių iki eterio. Sutrikau, akys buvo pilnos baimės. Kad tokiomis situacijomis išliktum ramus, būtina patirtis. Reikėjo drąsos, kad vėl stočiau prieš kamerą ir nebijočiau, kad tai gali pasikartoti.
- Dėl darbo žiniose atsisakėte jus išgarsinusios „TV pagalbos“, narystės Tėvynės sąjungoje, Plungės mero pavaduotojo kėdės ir įmonės „Elitaz“, kurią pats įkūrėte su draugais, direktoriaus posto. Viską pastatėte ant vienos kortos?
- Nė dienos nesigailėjau dėl savo pasirinkimo. Dirbti ekrane man patinka ir sekasi. Verslo nepalikau: tebesu įmonės bendrasavininkis.
- Su verslo partnere Agne Šemberiene praėjusį rudenį pasukote skirtingais keliais. Kodėl?
- Išsiskyrė mūsų požiūris į verslą. Verslas - ne santuoka. Nors dabar jaučiamės tarytum po skyrybų: susitikę nebėgame į kitą gatvės pusę, tačiau tokios bičiulystės, kokia buvo iki tol, neliko.
- Gyvenimo pokyčiai užgriuvo jus simboliniu metu - artėjant reikšmingai trisdešimtmečio sukakčiai.
Dažniau vilkite kostiumą, kalbate apie sveiką gyvenimo būdą, retai lankotės vakarėliuose. Tapote solidus?
- 30 metų - išties simbolinis laikas. Nesu fatalistas, tačiau jaučiu, kad likimas man yra palankus.
Dauguma mano draugų jau sukūrė šeimas, susilaukė vaikų, rimtai siekia karjeros. Lioviausi lakstyti po vakarėlius. Neturiu daug laisvo laiko - visą savaitę grįžtu namo prieš vidurnaktį.
Dirbdamas „TV pagalboje“, per dieną nuvažiuodavau iki 800 kilometrų. Tuomet norėjosi Vilniuje pašėlti su draugais. Dabar atvirkščiai - norisi ištrūkti iš sostinės.
Savaitgaliais vykstu pailsėti į pajūrį ar pas tėvus į Plungę, aplankyti kituose miestuose gyvenančių bičiulių.
Draugai stebisi - pradėjau valgyti namuose. Seniau valgydavau tik kavinėse. Kartodavau: greičiau Afrikoje pradės snigti, nei aš stosiu prie viryklės. Nuo šiol savaitgaliais išsijuosęs šeimininkauju virtuvėje.
- Gal ir saksofoną į rankas paimate?
- Per gimtadienį gavau dovaną - galimybę išsirinkti naują saksofoną. Senąjį atidaviau broliui Rokui, tad buvau likęs be instrumento.
Išsirinkti saksofoną - tarsi išsirinkti automobilį. Jie skiriasi savo kaina, technologijomis, išvaizda. Apžiūriu nulakuotus geltonu laku, pasidabruotus saksofonus, išbandau jų galimybes.
Kadaise esu grojęs krikščioniškos muzikos grupėje „Šulinys“. Išsiskirstėme, tačiau šią vasarą grupės dešimties metų sukakties proga planuojame ją atgaivinti, surengti keletą koncertų.
- Esate karjeros žmogus?
- Daugelis kartoja, kad karjera nėra didžiausia gyvenimo vertybė, tačiau tai - mano kelias. Darbas mane stumia judėti į priekį. Dirbdamas televizijoje jaučiuosi kaip į teatro sceną išėjęs aktorius, kuris turi ką pasakyti žiūrovams.