Senienų ir antikvarinių vertybių supirkimas visais laikais buvo
pripažįstamas kaip gera investicija ir savotiškas gyvenimo būdas.
Niekada istorijoje jos nėra pigusios ar nuvertėjusios. Ką apie tai
kalba Lietuvos antikvarai, jau neslepiantys, kad tai - tarsi kitas
pasaulis, kuriame galioja savi kokybės masteliai ir interesai, išgirsite
šeštadienio LTV laidoje „Stilius“ (19 val. 40 min.).
Pirmą kartą atvirai prabylanti antikvarinių vertybių žinovė Tamara
Binevič neslepia, kad ir padirbiniai kartais įgyja ne mažesnę vertę nei
originalūs kūriniai. Kolekcininkė pasakoja neįtikėtiną istoriją apie
Iljos Repino paveikslo kopiją ir viename banke slapta laikomą žymaus
tapytojo Marko Šagalo originalą.
Žinomas Lietuvos kolekcininkas poetas Edmondas Kelmickas teigia, kad
geros kopijos Lietuvos nepasiekia. Pats kolekcininkas žvalgosi tik į
tarptautinius aukcionus ir teigia, kad kol jis įgijo nepriekaištingą
reputaciją, nutekėjo nemažai vandens. Per tą laiką buvo ir šūvių pro
šalį, ir ašarų dėl Albrechto Duererio graviūrų.
Tuo tarpu kito garsaus kolekcininko Edmundo Armoškos dukterėčia
dizainerė Neringa Jociutė neslepia, kad jai antikvarinis vajus tėra
atspirties taškas dekoruojant sendaikčius taip, kad jie virstų naujais
meno kūriniais.
Puikiai restauravimo technologijas išmananti moteris originalių senienų
ieško po visą Europą. Nenuostabu, kad Neringos namuose beveik nėra
šiuolaikiškų daiktų ir nestinga subtilios eklektikos ir secesinės
stilistikos.