Šiuose jo žodžiuose buvo nemažai kartėlio, nes aktorystė buvo V.Kernagio didžioji, galutinai taip ir nerealizuota svajonė. Tačiau V.Kernagio pėdsakai kine anaiptol ne tokie ir reti.
Veikiau tik daugeliui jo kūrybos gerbėjų jie mažai težinomi.
Todėl tenka tik apgailestauti, kad daugeliui jis tėra vieno filmo - režisieriaus Algirdo Aramino „Mažos išpažinties“ (1971) Benas - padauža vaikinas, brązginantis gitarą - visų kartų atpažįstamas herojus.
V.Kernagis debiutavo kine dar 1968 metais - kitame simpatiškame A.Aramino filme „Kai aš mažas buvau“ suvaidinęs moksleivį Gedą.
O jeigu taip kultūringasis antrasis Lietuvos televizijos kanalas parengtų laidų ir filmų ciklą kad ir tokiu pavadinimu - „Ko mes nežinome apie V.Kernagį?“.
Puikias tokio tipo laidas, skirtas garsiems žmonėms - ir amžininkams, ir išėjusiesiems - rengia daugelio Europos šalių televizijos.
Tuo labiau kad toje pačioje LTV dirba patyrusi kino kritikė Izolda Keidošiūtė, viena iš „brodo“ kartos, artimai draugavusi su V.Kernagiu nuo pat jaunų dienų, parengusi su juo ne vieną interviu ir apskritai galinti jo kūrybą įvairiapusiškai pristatyti.
Nes juk nėra V.Kernagis vien tik dainininkas, nors jis pats puikiai žinojo, kad kaip tik ši meno sritis jam suteikė populiarumą.
Jis įgarsindavo kitų šalių aktorius, vaidinusius lietuviškuose filmuose, - tais laikais tai buvo vadinama dubliavimu. I.Keidošiūtė yra pasakojusi, kaip smagiai jis dubliavo vieną personažų nutrūktgalviškame Rusijos filme „Nesugaunamieji keršytojai“. Ar nebūtų įdomu išgirsti?
Dainavo už Regimantą Adomaitį Viačeslavo Ganelino ir Arūno Žebriūno roko operoje „Velnio nuotaka“, dar keliems filmams sukūrė muziką ir dainas.
O maestro Vytauto Žalakevičiaus filme „Atsiprašau“ (1983) jis apskritai turėjo vaidinti pagrindinį herojų - dainininką Praną, po ilgų klajonių sugrįžusį gimtinėn. Praną suvaidino garsus rusų aktorius Aleksandras Kaidanovskis - tai irgi atskira istorija.
Bet tame filme skamba ypač daug V.Kernagio dainų - juk irgi įdomu, kaip jos gula į siužetą, kas galėjo būti, jei būtų buvę... O gal ir galėjo jis tapti mūsų kino Zbigniewu Cybulskiu?
Juk legendiniam tragiškai žuvusiam lenkų aktoriui tapti ekrano žvaigžde nesutrukdė nei niekuo neišsiskirianti išvaizda, nei tie išgarsintieji akiniai.