Dosjė. 22-jų vilnietis mokėsi S.Nėries gimnazijoje ir Vilniaus „Versmės“ vidurinėje mokykloje.
Pirmoje ir antroje klasėje lankė berniukų chorą „Ąžuoliukas“. Vėliau dainavo Artūro Noviko vaikų ir jaunimo ansamblyje „Jazz Island“. Baigė muzikos mokyklos fortepijono klasę.
Šiuo metu mokosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo vokalo ketvirtame kurse, dalyvauja LTV projekte „Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas“, yra grupės „Face Time“ vokalistas.
- Prieš penkerius metus jūs pats buvote „Dainų dainelės“ dalyvis. Kaip sekasi būti šio konkurso vedėju?
- Iki šiol sekėsi sunkiai, nes labai jaudinausi. Pirmoji nufilmuota laida - vienas iš nedaugelio dalykų, kuriuos noriu ištrinti iš savo gyvenimo. Aš jos net nežiūrėjau - žinojau, kad viskas blogai.
Sunku ir tai, kad eteryje visą laiką reikia kalbėti taisyklingai. Bet, žinoma, tai labai įdomi ir naudinga patirtis.
- O kaip sekasi bendrauti su mažaisiais dainininkais?
Ar dažnai tenka raginti į sceną nenorintį eiti mažylį ar guosti po nesėkmingo pasirodymo?
- Kadangi aš pats kol kas jaučiuosi blogiau už tuos vaikus, tai greičiau mane, o ne juos tenka guosti.
Tikiuosi su jais pabendrauti, kai tik apsiprasiu. Kad jausčiausi tvirčiau, „Dainų dainelės“ laidų scenarijus kalu kone atmintinai.
- Kokį įspūdį paliko jaunųjų atlikėjų pasirengimo lygis?
- Talentų yra. Tačiau dainuojančių vaikų visada būna daug ir atrodo, kad iš jų visų išaugs puikūs atlikėjai. Bet dauguma jų vėliau dingsta. Jauni žmonės renkasi žemiškesnes profesijas.
- Kada pirmą kartą pats dalyvavote „Dainų dainelėje“?
- Man buvo devyneri metai, atlikau džiazo stiliaus dainą „Bye Bye Blackbird“. Tačiau į televiziją su šia daina nepakliuvau. Buvo pareikšta, kad džiazas „Dainų dainelei“ netinka.
- O dabar per konkursą džiazo stiliumi skamba jūsų dainuojamas „Dainų dainelės“ himnu tapęs kūrinys
„Aš padainuosiu dainų dainelę“. Ar tai reiškia, kad laikai pasikeitė?
- Buvo skundų ir dėl šio kūrinio. Komisijos nariai turi savo požiūrį. Tačiau konkursas dabar daug gyvesnis. Net ir spalvos, scenografija kitokia. Atsiranda daugiau džiazo ir popdainų - juk keičiasi ir jaunimo skonis.
Be to, aš taip pat iki 17 metų dalyvaudavau „Dainų dainelėje“ su A.Noviko vaikų ir jaunimo ansambliu „Jazz Island“ ir ne kartą tapome laureatais.
- TV žiūrovai jus įsidėmėjo pernai vykusiame LTV projekte „Lietuvos dainų dešimtukas. Iššūkis žvaigždėms“, kuriame kartu su Lidija Rasutis užėmėte trečiąją vietą.
- Taip, ypač gerai mane visi įsidėmėjo tada, kai susižalojau veidą nukritęs nuo dviračio ir viename koncertų dainavau nusisukęs nuo žiūrovų. Jaudinausi tik dėl to, ar tai nepakenks dainininko karjerai.
- Kaip atsidūrėte šiame projekte?
- Pirma buvo pakviesta Lidija. Ji ilgai rinkosi partnerį, kol galiausiai A.Novikas pasiūlė mane. Pabandėme, ir viskas tiko - net šukuosenos.
Šis šou - tai koncertas, kuriame dainuojama įvairi muzika. Tokia patirtis naudinga net ir profesionalams. O man, kaip jaunam atlikėjui, vienintelis tikslas buvo gerai prisistatyti.
- Šių metų „Iššūkyje žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtuke“ dainuojate su stiliste Lina Žvirblyte. Ar skiriasi šių metų projektas nuo pernykščio?
- Skirtumas tik tas, kad pernai į TV studiją ateidavo tik draugai, o dabar tai - koncertas, kurio pasiklausyti susirenka keli šimtai žiūrovų. Man patinka, kad dainuojame žmonėms, o ne kameroms.
- Sakote, kad užsidirbate iš muzikos. Turite galvoje koncertus su grupe „Face Time“?
- Grupei dabar neturiu laiko. O anksčiau užsidirbdavau koncertuodamas baruose ir privačiuose vakarėliuose.
- Kokio stiliaus muzikos reikalaujama privačiuose vakarėliuose?
- Dainuojame džiazo, popstiliaus dainas. Tačiau būna, kad atlikus programą žmonės prieina ir prašo padainuoti „ką nors linksmesnio“.
Arba koks nors įkaušęs pilietis tiesiai šviesiai rėžia: „O tu moki ką nors lietuviškai padainuot?“. Suprask - reikia Ryčio Cicino dainų.
Žmonių skonis skirtingas. Tai manęs neskaudina, nes tai - ne mano, o jų bėda. Man tiesiog liūdna dėl to.
- Ką dar veikiate, be muzikos?
- Kartais aplanko kulinarinis įkvėpimas. Gaminu iš to, kas pasitaiko po ranka. Ir rezultatas dažniausiai būna puikus.
- Kieno virtuvė kenčia nuo šitų eksperimentų?
- Dabar gyvenu su drauge ir mano senele Pavilny. Ten anksčiau gyveno mano tėvai, bet dabar jie išsikraustė į butą. Taigi čia dažniausiai ir vyksta tie sprogimai.
- Ką veikia jūsų tėvai?
- Mano tėvai Romualdas ir Valerija vadovauja „Spalvų orkestrui“, kuriame groja neįgalieji. Jie šios veiklos ėmėsi, nes mano jaunesnis brolis Linas gimė neįgalus.
Dabar Linui 19 metų, tačiau jo netraukia muzika. Daug mieliau jis stebi, kaip dirba statybininkai, mėgsta traktorius bei kitokią techniką.
- Jūsų mergina Akmėja irgi dainuoja. Ar neplanuojate bendros muzikinės karjeros?
- Esame susitarę, kad šeimos duetų nebus. Kiekvienas turi eiti savo keliu, o kai dainuoji kartu, vienas vis tiek turi derintis prie kito.