„Nacionalinis transliuotojas nebūtinai turėtų žinias pradėti avarija ar buitinio smurto pavyzdžiais. Nenoriu būti klaidingai suprastas. Nesakau, kad mes turime būti kaip A.Lukašenkos televizija ir rodyti, kaip viskas yra gerai mūsų šalyje, tačiau mūsų televizijų žiniose trūksta tam tikro pozityvo, t.y. ne rožinių akinių, o gerų darbų pastebėjimų“, - lrytas.lt sakė A.Matonis. Visą interviu su juo skaitykite toliau šiame straipsnyje.
LTN direktoriaus poste jis pakeis praėjusią savaitę atsistatydinusią Aušrą Lėką. A.Matonis – vienas iš BNS steigėjų, agentūroje dirbęs nuo 1992-ųjų. 1986-1992 metais A.Matonis dirbo Lietuvos radijuje, rengė laidas užsieniui.
1988 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. Profesinį meistriškumą kėlė Jungtinių Valstijų informacijos agentūros (United States Information Agency) kursuose, Ohajo valstybiniame universitete.
Dalyvavo ruošiant visuomenės informavimo apie ES strategiją. VšĮ Strateginių studijų centro Tarybos narys. Iki šiol – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys (pirmininko pavaduotojas), bet iš šių pareigų žada trauktis dėl atėjimo į LRT.
Rengė komentarus Lietuvos radijui, vedė TV laidas „Visuomenės interesas“ (LTV), „Ketvirtoji valdžia“ (BTV).
Knygos „Prezidento suktukas“ bendraautoris (kartu su TSPMI prof. Raimundu Lopata).
Apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, URM, KAM ženklais.
43 metų A.Matonis yra vedęs, turi dukrą ir sūnų.
* * *
Lrytas.lt skaitytojams pateikiame interviu su naujuoju LTV Naujienų tarnybos vadovu:
- Kodėl po šešiolikos metų darbo BNS naujienų agentūroje keičiate darbovietę?
- Labai geras klausimas, bet jame yra ir atsakymas. Aš BNS esu dar net keletą metų ilgiau, tik 1992 metais agentūra buvo įregistruota Lietuvoje kaip bendrovė. Iki tol pora metų teko dirbti BNS, kol jis buvo tveriamas.
Aštuoniolika metų vienoje vietoje mūsų dinamiškame pasaulyje yra daugiau negu daug. Man vis sunkiau būdavo atsakyti sau pačiam ir kolegoms į klausimus, ar neužsisėdėjau vienoje vietoje. Viena vertus, BNS agentūroje yra labai stiprus emocinis ryšys, esu vienas iš jos steigėjų. Kita vertus, suvoki, kad pribrendai iššūkiams ir permainoms.
Suprantu, kad gali tekti gailėtis tokių sprendimų. Bet kita vertus, žinau, kad paskui gali tekti gailėtis dėl praleistų galimybių.
LTV Naujienų tarnyba yra labai ambicingas iššūkis bet kokiam žurnalistikos profesionalui. Kadangi žurnalistika užsiimu nuo 1986 metų, aš manau, kad galiu mėginti imtis šitų pareigų. Tuo labiau, kad ir ten naujienų tarnybai vadovausiu, ir BNS yra naujienų tarnyba.
- Kodėl sakote, kad gali tekti gailėtis dėl pakeisto darbo?
- Ne dėl to, kad einu į terra incognito. Tiesiog dabartiniame mano darbe yra puikus moralinis klimatas, šita kontora turi labai gerą vardą, ir čia didelis emocinis komfortas.
O šitas naujas darbas, kaip ir kiekvienas naujas darbas, yra nauji iššūkiai, problemos, kurias reikia spręsti. Todėl suprantu, kad ramybės ten gali būti mažiau negu čia.
- Pastaruoju metu LTV Naujienų tarnybos vadovai ilgai neužsibūna. Ar nebijote, kad ir jūsų karjera gali tęstis pernelyg trumpai?
- Sakoma: bijai vilko, neik į mišką. Turint galvoje mano karjeros stabilumą, suprantama, kad tai yra viena iš aplinkybių, kuri sunkino apsisprendimą.
Bet aš esu įsitikinęs, kad jei žmogus dirba savo darbą nuoširdžiai, nedaro didelių klaidų ir yra ramus tiek prieš savo sąžinę, tiek prieš įstatymus, jis neturėtų bijoti šitokių iššūkių.
Aš pasitikiu dabartiniais LRT vadovais. Manau, kad mes surasime bendrą kalbą, jiems pavyks išlaviruoti tarp įvairių politinių interesų ir dirbti būtent visuomenės, o ne kokių nors koalicijų labui.
- Kokius dalykus, jūsų nuomone, reikėtų pirmiausia keisti LTV Naujienų tarnyboje?
- Aš manau, kad apie būtinus pokyčius reikėtų kalbėti tik įsigilinus jau kaip komandos nariui. Ne iš mandagumo, o nuoširdžiai noriu pasakyti, kad dabartinę LTV Naujienų tarnybos komandą laikau kaip vieną iš profesionaliausių, jei ne profesionaliausia tarp Lietuvos televizijų. Kiekvienas iš jos narių gali pasidalinti įdomiais samprotavimais apie tai, kas darytina ir kas keistina dabartiniame „Panoramos“ darbe.
Nemanau, kad man būtų etiška komentuoti kokias nors neigiamybes dar nė nepradėjus ten dirbti.
Bet kaip žiūrovas iš šalies, suprantama, turiu pastebėjimų. Vienas iš jų, man regis, kad visos Lietuvos informacinė politika turi tam tikrą provincialumo kontekstą. Mes dažniausiai paskęstame tame, kas vyksta Lietuvoje, pasakyčiau, kad netgi tik Vilniuje, ir dar siauriau - Vilniaus valdžios institucijose (Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje).
Bet pernelyg mažai ir pernelyg padrikai žinome, kas vyksta pas mūsų artimiausius kaimynus - lenkus, latvius, estus. Aš manau, kad Lietuvos televizijos Naujienų tarnybai Lenkija neturėtų baigtis ties Seinais, o turėtų pasiekti ir Varšuvą. Informacijos srautas iš Rygos, iš Talino turėtų būti kur kas reguliaresnis ir išsamesnis. Man regis, kartais sudarome iškreiptą vaizdą apie procesus Lietuvoje vien todėl, kad jie yra išlupti iš regiono konteksto. Turėtų būti daugiau lyginimo.
- Daug diskutuojama, ar LTV Žinios turėtų konkuruoti su komercinių kanalų žiniomis. Kokia jūsų nuomonė?
- Mano nuomonė labai panaši į LRT įstatymą, o įstatymas kalba apie tai, kad Nacionalinio transliuotojo programos negali būti šališkos ir negali būti politizuotos, siejamos su viena politine partija ar jėga.
Nacionalinis transliuotojas gali skirtis nuo kai kurių komercinių transliuotojų, kurie nori nenori kartais turbūt turi atsižvelgti į savo savininkų ambicijas ar interesus.
Tad jie visiškai vienodi neturi būti, jie gali skirtis, nors žinote, gal būtų per daug pasipūtėliška samprotauti apie nacionalinio transliuotojo specialią misiją, nes informacija yra informacija, kas ją beruoštų. Ir pagaliau žurnalistų profesionalumo standartai visiems vienodi ir vienodai turėtų būti taikomi. Dėsniai, kas yra tikra informacija, o kas yra gandai arba interpretacija, irgi visiems aiškiai yra žinomi.
Bet nacionalinis transliuotojas nebūtinai turėtų žinias pradėti avarija ar buitinio smurto pavyzdžiais. Nenoriu būti klaidingai suprastas. Nesakau, kad mes turime būti kaip A.Lukašenkos televizija ir rodyti, kaip viskas yra gerai mūsų šalyje, tačiau mūsų televizijų žiniose trūksta tam tikro pozityvo, t.y. ne rožinių akinių, o gerų darbų pastebėjimų. Ne kokių sensacingų darbų, o tokių, kurie sukeltų pasididžiavimą žmonėms savo šalimi, jos mokslininkais, statybininkais, diplomatais ir pan. Tad turėtų būti rodoma daugiau kuriamojo darbo, teigiamų pavyzdžių, negu tik visokių frustracijų, nusivylimų, nelaimių, katastrofų ir t.t.
- Kelis kartus pabrėžėte, kad reikia laviruoti tarp skirtingų politinių jėgų. O štai interneto komentatoriai jau suskubo teigti, kad LTV atsiras dar vienas „valstybininkas“. Ką tokiems komentatoriams atsakytumėte?
- Jeigu kas nors iš tų komentatorių pasakytų, ką jie vadina „valstybininku“, gal galėčiau ką nors konkrečiau pasakyti.
Aš „valstybininkais“ vadinu žmones, kuriems rūpi ne vien tik jų asmeninis interesas, bet ir jų valstybė. Bet aš niekada nesu priklausęs jokiai politinei partijai, o įvairių partijų atstovai mane kažkodėl priskiria tai vieniems, tai kitiems.