Ištekėti už užsieniečio

Ką vis dėlto reikėtų žinoti moterims, nutarusioms ištekėti už užsieniečių? Keturios skirtingo amžiaus lietuvės pasidalijo savo skirtinga asmenine patirtimi.

Interjero dizainerė 43 metų vilnietė, buvusi radijo ir televizijos laidų vedėja Aušra Žvirblienė-Haglund, du kartus tuokėsi ir du kartus skyrėsi.

Nuo buvusių vyrų - lietuvio Vaidoto ir švedo Pero ji augina du vaikus - 20 metų Gabrielį ir 11 metų Melani.

Antroji santuoka su švedu truko vos devynis mėnesius. Aštuonerius metus pragyvenusi Švedijoje, kurioje ji ir buvo trumpam ištekėjusi, po skyrybų moteris grįžo gyventi į Lietuvą.

Aušros požiūris į lietuves, skubančias tekėti už užsieniečių, itin skeptiškas.

„Daug ką galėčiau patarti toms jaunoms merginoms, nes pati žinau, ką reiškia atostogų meilė ir „šampano santykiai“, kaip aš tai vadinu.

Jaunas merginas vedantys vyrai užsieniečiai būna įsitikinę, kad yra jų savininkai, todėl gali uždaryti jas kaip paukščiuką į narvą“, - savo karčia patirtimi LNK laidoje „Kaip gyveni?“ dalijosi A.Žvirblienė-Haglund.

Aušra su Peru susipažino 1996-aisiais. Jų meilės pradžia priminė nuostabų atostogų romaną - vyras aprodė savo mylimajai gražiausias Švedijos vietas, vedžiojo į prabangius restoranus.

Tačiau susituokus ir apsigyvenus vyro namuose pasaka greitai baigėsi. Vyras pradėjo aiškinti, kad dažnai lankytis restoranuose - per brangu, kavos pigiau išgerti namie, o ne kavinėje.

„Vyras skrupulingai apskaičiuodavo, kiek per savaitę galiu išleisti pinigų, nors aš pati dirbdavau ir užsidirbdavau, - neslėpė Aušra. - Kai kartą vakare žiūrėdama televizorių netyčia numečiau nuotolinio valdymo pultelį, jis suriko: „Tu čia ką, atvažiavai naikinti mano turto?! Maža to, kad imi mano muilą! Ir jau išgėrei visą konjaką, kuris buvo bare“.

Moters kantrybė vieną dieną išseko. Su aštuonių mėnesių kūdikiu ant rankų ji trenkė durimis ir išėjo.

„Palikau tą turtingą skurdžių“, - iširusią antrąją santuoką prisiminė interjero dizainerė.

Nuo 2000 metų kasmet Lietuvoje užregistruojama nuo pusantro iki dviejų tūkstančių santuokų, kai Lietuvos pilietė teka už užsieniečio. Daug mūsų šalies merginų ir moterų santuokas registruoja ir užsienio šalyse.

Kuo jaunas mūsų šalies merginas taip žavi vyrai iš svečių šalių?

Aušra įsitikinusi, jog prisivilioti lietuvę svetimšaliui daug pastangų nereikia.

„Ne viena lietuvė pasvajoja apie gražią turtingą ateitį svečioje šalyje. Vaikinas iš Balbieriškių kaimo jos nesuvilios - per prastas.

Tačiau tokiam pat Balbieriškio vaikinui iš užsienio šalies užtenka prabilti angliškai, nupirkti porą gėrimų kavinėje, pažadėti gražią ateitį, ir lietuvė jau ištirpo.

Jo gražūs batai, jis skaniai kvepia - ir to užtenka, netgi nesvarbu, kad savo kaime galbūt jis yra visiškas nevykėlis. Didžiausia lietuvių problema yra ta, kad jos dar nemoka tinkamai pasirinkti“, - tvirtino interjero dizainerė.

A.Žvirblienė siūlo pabandyti su vyru užsieniečiu kiek pagyventi Lietuvoje. Greičiausiai jis skųsis, kad nepritampa, nesupranta mūsų tradicijų, humoro, negali rasti darbo.

„Vyrai užsieniečiai galvoja, kad mes, lietuvės, turime būti jiems dėkingos, kad išvažiavome iš Lietuvos ir apsigyvenome svečioje šalyje. Tegu jie pagyvena mūsų gimtinėje ir pajaučia, koks nelengvas atvykėlio gyvenimas“, - patarė Aušra.

Yra vyrų, kurie tokį išbandymą atlaikė. 24 metų Vilniaus universiteto teisės magistrantė Marija sukūrė šeimą su 18 metų vyresniu iraniečiu Vahidu. Pora gyvena Vilniuje ir augina devynių mėnesių dukterį Anarą.

Prieš trejus metus Marija atėjo į vieną sostinės restoranų pasiteirauti, ar galėtų čia po paskaitų padirbėti. Restorano savininkas buvo Kanados pilietis, gimęs ir užaugęs Irane, 2002-aisiais iš Kanados į Lietuvą atvykęs studijuoti medicinos. Susitikimas baigėsi vedybomis.

„Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog vieną rytą prabudęs supratau, kad be jos negaliu gyventi. Paklausiau, ar ji tekėtų už manęs. Ir mes susituokėme“, - savo istoriją pasakojo Vahidas.

Amžiaus ir kultūrų skirtumas gąsdino ne tik Marijos tėvus. Buvo baugu ir Marijai. Tačiau po trejų bendro gyvenimo metų ji tikina, kad abu gerbia vienas kitą ir kultūriniai skirtumai nė vieno netrikdo.

„Jeigu nori, kad tavo vyras musulmonas švęstų kartu su tavimi krikščioniškas šventes, turi pastudijuoti Artimųjų Rytų kultūrą ir taip pat švęsti jo šventes“, - pasakojo Marija.

„Žmonėms iš Artimųjų Rytų svarbiausia - šeima. Turiu žmoną, vaiką ir man daugiau nieko nereikia. Lietuvoje esu labai laimingas“, - pasakodamas apie santuoką su lietuve šypsojosi Vahidas.

Dar vienas užsienietis, nutaręs su mylimąja apsigyventi Lietuvoje, - Pietų Ispanijos Valensijos krašto aukštuomenės žmogus, garsus toje šalyje dailininkas ir kolekcininkas olandas Ari Torcque.

Jau trejus metus su mylima lietuve Laima jie gyvena Mažeikių rajone, Purvėnų kaime. Pamiškėje stovinti lietuviška kaimo sodyba virto gražiais moderniais namais.

Ši pora susipažino prieš penkerius metus Ispanijoje, vieno Viduržemio jūros pakrantės miestelio sendaikčių turguje. Laima buvo atvykusi aplankyti savo suaugusių dukterų, kurios ten dirbo.

„Pro mane praėjo pati gražiausia pasaulyje moteris. Sutrikau, tačiau greitai susigriebiau - negalėjau jos paleisti. Pabandžiau užkalbinti, tačiau ji nekalbėjo nė viena iš mano mokamų septynių kalbų“, - apie pažintį su Laima pasakojo Ari.

Dabar pora bendrauja ispaniškai. Pažinties pradžioje Ari Laimai pažadėjo: „Kiekviena tavo diena bus meno kūrinys“. Ir pažadą jis ištesėjo.

Kuo gi 18 metų vyresnis ispanas taip sužavėjo lietuvę?

„Šalia jo pasijutau tikra moterimi“, - prisipažino 48-erių Laima.

Ari Ispanijoje tvirtai stovėjo ant kojų. Jis buvo seniai pelnęs pripažinimą kaip dailininkas, vyrui puikiai sekėsi verslas. Jo vadovaujamai korporacijai priklausė aštuoni restoranai, trys šokių klubai, 12 barų ir nekilnojamojo turto agentūra.

Ant Viduržemio jūros kranto stovėjo puikiai įrengtas trijų aukštų namas.

Bet turguje sutikta lietuvė vyro gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Po pusantro mėnesio pažinties Ari pasipiršo. Laima nepasakė „ne“, nors tuo metu dar nebuvo išsiskyrusi su savo tuometiniu vyru.

„Buvo didelė meilė ir aistra. Skrajojau padebesiais ir elgiausi kaip 16 metų mergina, nors man tuomet buvo 45-eri“, - prisiminė Laima.

„Vedžiau ją, nes mylėjau. Gyvenu su Laima, nes tebemyliu. Tikiuosi, kad po penkerių ar dešimties metų galėsiu pasakyti tą patį“, - sakė Ari.

Ari išleidžia žmoną į Ispaniją pas dukteris kartą per du mėnesius. Laima gauna viską, ko tik įsigeidžia.

Tačiau yra viena priežastis, dėl ko pora pykstasi, - tai Laimos vaikai.

„Vaikai man yra viskas. Prieš ištekėdama pasakiau jam, kad man gyvenime svarbiausia - dukterys ir anūkai. Jo šalyje šeimos tradicijos kitokios: vaikai sukuria savo šeimas, gyvena atskirai, susiskambina per gimtadienius ir įvairias šventes.

Mes su dukterimis kalbame telefonu kasdien. Jį tai erzina. Ari nesupranta, ką galima kalbėti visą valandą po to, kai jau ilgai kalbėjomės vakar“, - juokėsi Laima.

„Vaikai jai yra pirmoje vietoje, o aš - trečioje ar net ketvirtoje. Pavyduliauju“, - irgi juokdamasis prisipažino Ari.

38-erių vilnietė Natalija už to paties vyro švedo teka jau trečią kartą per šešerius metus. Moteris reikli, aistringa ir principinga. Jos vyras - greitojo maisto restoranų tinklo Estešundo mieste savininkas.

„Kur kas paprasčiau įsteigti naują restoranų tinklą nei po dvejų skyrybų vėl vesti Nataliją. Bankas lengviau duoda milijoninį kreditą ir kelia mažiau reikalavimų nei ši moteris iš Lietuvos“, - juokavo kurdų kilmės švedas Roy'us.

Skirdamasi su Roy'umi antrą kartą, Natalija tuomet sau tvirtai pasakė, kad ateityje su šiuo vyru neturės nieko bendra.

„Jis moka parodyti savo meilę. Jam esu nuostabiausia moteris. Nesvarbu, ar esu pasidažiusi, ar ne, visada jam esu pati gražiausia. Negaliu jam atsispirti“, - šypsojosi Natalija.

„Skyrėmės dėl kultūrinių skirtumų, mums buvo sunku vienas kitą suprasti. Bet tai nereiškia, kad vienas kito nemylėjome. Mylėjome, tačiau negalėjome susikalbėti.

Grožis nėra amžinas. Gal ji tokia graži, kokia yra dabar, bus tik 20 metų, tačiau žinau, kad ir tuomet ją mylėsiu. Ji yra nuostabiausias žmogus, kokį esu sutikęs“, - komplimentų mylimajai negailėjo Roy'us.

Pora sakė, kad kuo daugiau kartų žmonės skiriasi, tuo labiau tobulėja. Dvejos skyrybos padėjo jiems vienas kitą geriau pažinti ir suvokti savo klaidas.

„Buvau pernelyg impulsyvi. Kai susiginčydavome, susirinkdavau daiktus ir išeidavau. Dabar suprantu, kad iškilus konfliktui reikia ne bėgti, o pasikalbėti. Visas problemas galima išspręsti“, - įsitikinusi Natalija.

„Po pirmųjų skyrybų daug gėriau. Kai išsiskyrėme antrą kartą, negėriau nė lašo, tačiau patyriau infarktą. Be Natalijos aš negaliu gyventi“, - įsitikinęs Roy'us.